Skausmas gali plisti į kitas kūno vietas
Gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia sausumo, dirginimo pojūčiu gerklėje, apsunkintu rijimu, o sudirginus stipriau, kartais atsiranda ir priepuolinis kosulys. Pasak šeimos gydytojos, skausmas gali plisti į kitas kūno vietas, kartais pasireiškia taip vadinami skausmo „žaibai“ į ausį, pakaušį.
„Jei gerklės skausmas yra susijęs su bakteriniais sukėlėjais, kils kūno temperatūra, jeigu bus susijęs su kitomis ligomis, pavyzdžiui, plaučių, autoimuninėmis, skrandžio, gali pasireikšti tokie simptomai, kaip skrepliavimas, springimas, limfmazgių reakcija, deginimas. O jei skausmas palies balso stygas, atsiras užkimimas ar dings balsas“, – pasakojo gydytoja J.Valančauskytė.
Įdomu tai, kad vaikai iki 2–4 metų amžiaus gerklės skausmo gali net nelokalizuoti, o pasiskųsti pilvo ar galvos skausmu, todėl itin svarbu, nepraeinant simptomams, blogėjant būklei, mažylį atvesti gydytojo apžiūrai.
Gerklės skausmą dažniausiai sukelia įvairūs virusai, natūraliai esantys mūsų aplinkoje, tačiau įprastai ligos jie nesukelia, kol imunitetas stiprus, nuotaika puiki ir lepina šilti orai. Atėjus permainingiems orams (ypač pavasarį ar rudenį), šių simptomų padaugėja, tačiau, anot šeimos gydytojos, tai nereiškia, jog nesirgsime žiemą ar vasarą:
„Jei virusai yra dažniausia priežastis, galinti sukelti net iki 70–95 proc. visų gerklės skausmų, tai bakterijų sukeltas skausmas bus retesnis, tačiau su stipresniais simptomais.“
Klaidinga gerklės skausmus vadinti „anginomis“
Nusilpus organizmui, keičiantis aplinkos sąlygoms, natūralu, jog kvėpavimo takų gleivinė tampa pažeidžiamesnė, mažėja apsauginė funkcija ir ji „suserga“ pati. Gerklėje vystosi uždegimas – faringitas, lemiantis ląstelių paburkimą, paraudimą, uždegimą, dėl ko atsiranda minėti simptomai.
Dažniausia gerklės skausmo priežastis, pasak gydytojos J.Valančauskytės, yra aplinkos poveikis.
„Užsikrėtus virusu, ligos eiga dažniausiai būna nesunki, asmuo pagerėjimą turėtų pajausti per tris dienas, gretutiniai simptomai, tokie kaip sloga, silpnumas, pakarščiavimas nėra stiprūs arba tiesiog greitai praeinantys, – teigė specialistė.
– Kalbant apie bakterinės kilmės skausmą, tai jau gali būti ir vadinama angina, bet neretai žmonės visus gerklės skausmus ima vadinti tiesiog anginomis. Tačiau tai labiau būdinga bakterinės kilmės pažeidimui.“
Dažniausiai pasitaikanti bakterija yra A grupės streptokokas (ypač vaikams), kuris, pasak šeimos gydytojos, gali būti nustatomas specialiu tepinėlio testu arba, gydytojui patvirtinus bakterinę kilmę, pradėti empirinį gydymą tos grupės antibiotiku, kuris veiktų ir šią bakteriją.
Neretai žmonės visus gerklės skausmus ima vadinti tiesiog anginomis.
Vaikams rekomenduojama šį testą atlikti, jei nėra bendro kraujo ar uždegiminio baltymo reakcijos siekiant įsitikinti, kad antibiotikas nebus skiriamas be reikalo.
Antibiotikų paskyrimas per anksti ar esant virusiniam susirgimui, gali dar labiau silpninti organizmą ir lemti tolimesnius sirgimus – tuomet, anot gydytojos J.Valančauskytės, yra rizika papulti į nuolatinį sirgimo ratą, nesibaigiantį silpnumą, motyvacijos stoką, jėgų trūkumą. Todėl yra itin svarbi gydytojo apžiūra bei diferencinė diagnostika.
Į ką būtina atkreipti dėmesį suskaudus gerklei
Gerklės skausmas būdingas ne tik rudenį, bet ir vasarą, kai peršąlama dažnai vaikštant iš šilto lauko į kondicionieriaus atvėsintą patalpą. Gerklės skausmas gali būti labiau būdingas ir tam tikrų profesijų atstovams, pavyzdžiui, dainininkams, aktoriams, mokytojams, treneriams, kada nuolat dirginami kvėpavimo takai bei dažnai naudojamos balso stygos.
Kap teigė gydytoja, medicininiu požiūriu normalu gerklės skausmu skųstis iki dviejų savaičių, jei nėra sunkių gretutinių simptomų. Toks faringitas vadinamas ūminiu. Lėtinis – kai gerklės skausmas tęsiasi ilgiau nei mėnesį – tuomet reikia ieškoti ir kitų skausmo priežasčių.
- Pirmiausia gydytoja patarė atkreipti dėmesį į savo darbinę aplinką: jei joje gausu dulkių, statybinių medžiagų kvapo arba patalpos yra blogai vėdinamos, tai gali lemti lėtinius pakitimus – dėl to atsiranda gerklės skausmas.
- Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gerklės skausmas, sausumas nėra tik rytinis palydovas po miego: jei miegate pravėręs burną, tai gali lemti gerklės sausumą bei jos dirginimą. Jeigu kyla tokių įtarimų, patartina tikrintis dėl galimos nosies takų obstrukcijos, kodėl nėra tinkamo įkvėpimo per nosį (taip kvėpuojant apsaugome tolimesnius kvėpavimo takus, beje, ir gerklę, nuo pažeidimo).
- Jei dažnai kamuoja gerklės perštėjimas ar sausumas, verta apsvarstyti, ar nėra galimų dantų, dantenų ar burnos problemų. Galbūt pastebėjote žaizdeles burnoje, gal skaudėjo dantį. Tuomet reikėtų kreiptis į odontologą. Gydytoja pataria pasitikrinti, ar nėra atsiradusių „darinukų“ kaklo, raktikaulių srityje, po žandikaulio linija, pakaušyje. Jei čiuopiate nepraeinančius darinius-limfmazgius, būtina konsultuotis su savo gydytoju.
- Jei dažnai jaučiate deginimą, skausmą epigastriume – duobutėje, skundžiatės blogu burnos kvapu, tokiu atveju būtinai pasikonsultuokite dėl galimos refliukso ligos. Mat užsitęsę kosuliai neretai būna su tuo susiję, nors, anot gydytojos, dažnai pacientai linkę neigti, jog turi padidėjusį rūgštingumą.
- Dirginantį kosulį, lydimą gerklės perštėjimo, gali sukelti ir tam tikri vaistai, ypač skirti gydyti arterinę hipertenziją. Jei gydytojas skyrė naują vaistą ir atsirado kosulys, apie tai patariama nedesiant jį informuoti.
Bet kokiu atveju, jei gerklės skausmas vargina ilgiau nei tris dienas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris tiksliausiai nustatys galimą tokio skausmo priežastį, o esant poreikiui, nukreips atitinkamos srities specialistui.
Gerklės skausmo gydymas: trys svarbios priemonės
Pasak šeimos gydytojos J.Valančauskytės, yra trys svarbiausi dalykai, kurie lemia sėkmingą ir efektyvų gerklės skausmo mažinimą: kokybiškas poilsis, pakankamas skysčių kiekis bei pastilės gerklės drėkinimui.
„Ilsėdamiesi suteikiame kūnui jėgų sveikti, skysčiai itin svarbūs „išplaunant“ ligos sukėlėjus bei gerinant kraujo pritekėjimą su kovojančiomis ląstelėmis į pažeidimo vietą, o pastilės itin padeda gleivinės drėkinimui apsaugant nuo tolimesnio pažeidimo“, – vardijo medikė.
Patariama keletą kartų per dieną vartoti specialias pastiles gerklei, kitais kartais tiesiog vartoti ledinukus drėkinimo procesui bei skatinti rijimą, kad nesikauptų toksinai ar ligos sukėlėjai pažeistose vietose.
Tačiau gydytoja pataria „neprisižaisti“ su purškalais į gerklę:
„Jei gleivinė sudirginta, jokiu būdu negalima piktnaudžiauti dezinfekuojančiais purškalais, savo sudėtyje turinčiais dezinfekcijai naudojamų medžiagų, nes garuodamos jos dar labiau sausina ir žeidžia gleivinę. Tokie tirpalai reikalingi tik prasidėjus bakterinei infekcijai ar jos metu, taip pat retkarčiais naudojami esant virusinei infekcijai, siekiant išvengti komplikacijų.“
Jei gleivinė sudirginta, jokiu būdu negalima piktnaudžiauti dezinfekuojančiais purškalais.
Norint dezinfekuoti gerklę, geriausia namų salygomis pasigaminti švelnų skalavimą: tinka tirpalai su druska, medetkomis. Gerklės purškimui gydytoja pataria naudoti aliejinio pagrindo preparatus. Jei vargina stiprus skausmas, trukdantis ryti, arba kyla kūno temperatūra, galima naudoti ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, skirtus simptomams mažinti.
Jokių šaltų gėrimų perštint gerklei: mitas ar tiesa
Pasak gydytojos J.Valančauskytės, mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad skaudant gerklei, negalima valgyti ledų ar gerti šaltų gėrimų:
„Tai nėra mediciniškai pagrįsta. Esant gerklės uždegimui, ląstelės rausta, „kaista“, todėl ledai ar gėrimas su ledukais gali turėti netgi anestetinį poveikį, t.y. šiek tiek sumažinti skausmą.“
Gydytoja atkreipia dėmesį: jei gerklę skauda dėl kondicionierių ar šalto oro, verčiau gydytis kitais metodais bei užsirišti šalį, kad šiluma aktyvintų kraujotaką ir į pažeistą vietą atplūstų daugiau organizmo „pagalbininkų“.
Taigi, šiuo permaininguoju periodu tiesiog patariama:
- gerai išsimiegoti,
- valgyti subalansuotą maistą,
- daugiau judėti,
- užsiimti džiuginančia veikla.
Susirgus verta atminti, kad teisingiausią gydymo kryptį parinkti gali padėti šeimos gydytojas.
