Kaip celiulitas susijęs su estrogenais
Kaip atrodo celiulitas, turbūt žinome kiekvienas: oda pasidaro panaši į apelsino žievelę, t. y. nusėjama labiau ar mažiau matomais gumbais, kurie susidaro dėl poodinio sluoksnio uždegimo. Todėl tai nėra tik odos ar estetinė problema. Dėl šio uždegimo kenčia ir organizmo imuninė sistema, taigi celiulitas tam tikra prasme signalizuoja apie bendrą mūsų organizmo sveikatos būklę. Būtent todėl jis gali atsirasti ir antsvorio neturintiems žmonėms, tik esant antsvoriui yra geriau matomas.
„Celiulitas atsiranda, kai dėl uždegiminių procesų pasikeičia jungiamojo audinio ląstelių struktūra. Priklausomai nuo vidinių pokyčių dydžio, keičiasi ir išorinis odos sluoksnis. Taigi celiulitas yra ne odos problema. Jis atsiranda dėl giliau vykstančių procesų poodiniame sluoksnyje“, – teigė lektorė, pristatydama savo kursą apie celiulitą.
Labai dažna celiulito priežastis – genetiniai veiksniai, kurių, deja, pakeisti negalime: paveldėtas tam tikras medžiagų apykaitos greitis, riebalų pasiskirstymo po oda būdas, t. y. kuriose vietose jie linkę kauptis, kraujotakos ypatumai ir pan. Pavyzdžiui, jeigu riebalai kaupiasi viršutinėje kūno dalyje, celiulitas išsivysto rečiau, tačiau jeigu žmogus yra obuolio tipo figūros, rizika didėja.
Dažnai celiulitas siejamas su hormonų disbalansu organizme. Tai ypač aktualu moterims artėjant menopauzei, kai pradeda mažėti estrogenų, kurie teigiamai veikia odą ir poodinį sluoksnį – nuo kolageno formavimosi, riebalų skaidymo, odos drėgnumo iki kraujotakos. Taigi, kuo moteris vyresnė, tuo labiau jos organizme mažėja estrogenų ir tuo labiau didėja celiulito rizika.
„Kita vertus, yra net ir garbaus amžiaus moterų, neturinčių celiulito. Vadinasi, šis veiksnys veikia ne šimtu procentų. Įdomu ir tai, kad jeigu estrogenų yra per daug, tai taip pat didina celiulito riziką. Norint sumažinti per didelį estrogenų kiekį reikia medikamentinio gydymo, tačiau pakelti jų lygį šiek tiek galima pasitelkus mitybą, pavyzdžiui, į mitybos racioną įtraukus daugiau sojos produktų, avižų, obuolių, petražolių“, – patarė dietistė.
Celiulito rizikos veiksniai
Mūsų mityba labai susijusi su dar vienu svarbiu celiulito veiksniu – rezistencija (atsparumu) insulinui. Tai būsena, kai kasa išskiria insuliną, kad sumažintų gliukozės kiekį mūsų kraujyje, tačiau ląstelės, kurios turi atsidaryti ir priimti tą gliukozę, neatsidaro. Dėl to padidėja cukraus lygis kraujyje ir pradeda augti svoris. Be to, su rezistencija insulinui susiję įvairiausi uždegiminiai procesai organizme, vadinasi, ir celiulito atsiradimo rizika.
„Jeigu turite stiprų potraukį saldumynams ir miltiniams produktams, tikėtina, kad turite ir insulino rezistenciją. Dar vienas insulino rezistencijos požymis – obuolio formos figūra ir nutukimas. Gera žinia, kad rezistenciją insulinui puikiai galima koreguoti maistu“, – aiškino V.Kurpienė.
