Kodėl gripas pavadintas ispanišku?
Prieš šiek tiek daugiau nei šimtą metų praūžė arši ispaniško gripo epidemija, nusinešusi nuo 25 iki 50 milijonų gyvybių (ispaniškas gripas yra greičiausiai išplitusi ir daugiausia aukų pareikalavusi pandemija žmonijos istorijoje, aplenkusi marą ir AIDS. Epidemija plito 1918–1920 m. visame pasaulyje. – red. past.). Nors ligos pavadinimas sufleruoja jos ispanišką kilmę, tačiau toks vardas suteiktas dėl paprastos priežasties: Ispanijos spauda pirmoji pradėjo apie ją kalbėti, kol kitos šalys tai slėpė. Kažkur girdėtas scenarijus?
1918 m. Pirmajam pasauliniam karui einant į pabaigą, atsirado dar ir nematomas priešas – ypač pavojingas ir užkrečiamas gripas. Pirmieji ligos atvejai atsirado JAV, o labai greitai ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose sąjungininkų šalyse, kurios kartu kovojo su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
Šiandien tiksliai nežinoma, iš kur atsirado virusas, viena iš teorijų teigia, kad ispaniškas gripas atsirado Kinijoje. Šalys sąjungininkės ligą ir jos plitimą bandė išlaikyti paslaptyje, kad nesukeltų panikos, išsaugotų gyventojų tikėjimą ir, žinoma, karių ryžtą. Gripui pasiekus Ispaniją, kuri laikėsi nuošaliai ir nedalyvavo kare, šalies spauda ėmė trimituoti apie ligos sunkumą ir užkrečiamumą. Kariaujančios šalys virusą pavadino ispanišku, lyg jos pačios su liga nieko bendra neturėtų ir lyg tai būtų tik pačių ispanų problema.
Šienavo 20–40 m. amžiaus žmones
Gripas smogė trimis etapais. Pirmasis etapas prasidėjo 1918 metų pavasarį, kai virusas dar nebuvo toks aršus ir mirštamumas buvo labai žemas, beveik neegzistuojantis. Liepos mėnesį šalys sąjungininkės šventė pergalę prieš gripą tikėdamos, kad liga baigėsi, tačiau atsidūsta per greitai: jau rugsėjo mėnesį pasirodė pirmosios mirtinos gripo aukos JAV, o jau spalio mėnesį skelbta pandemija.
Didelis skaičius JAV miestų buvo paralyžiuoti, žmonės atsisakydavo eiti į darbą, bijodami užsikrėsti. Prie įprastų gripo simptomų prisidėjo kvėpavimo problemos, plaučių uždegimas, veidas, kojos, rankos pamėlynuodavo, kadangi plaučiai nebuvo aprūpinami pakankamu kiekiu deguonies ir mirtis užklupdavo staiga. Tamsios dėmės ant odos kėlė paniką, pradėta netgi kalbėti apie naują nežinomą ligą, plaučių marą. Dar didesnį nerimą kėlė tai, kad ispaniškas gripas šienavo žmones pačiame jėgų žydėjime – 20–40 metų amžiaus.
Pavėluoti veiksmai
Karo metais liga keliavo uostais ir geležinkelio bėgiais, o kariai buvo jos nešėjai. Tokiame kontekste buvo sudėtinga užkirsti kelią ligos plitimui, tačiau valstybės per daug nesistengė ir nedėjo didelių pastangų, nenorėdamos sieti panikos tarp gyventojų, kadangi, žinoma, karas buvo svarbiau už epidemiją.
Tai puikiai iliustruoja 1918 m. rugsėjo pabaigoje įvykęs paradas JAV mieste Filadelfijoje, kai jau buvo prasidėjęs antras epidemijos etapas, kadangi norėta švęsti karo pergales. Praėjus dviem dienoms po šventiško parado, Filadelfijos ligoninės buvo perpildytos gripu užsikrėtusiais gyventojais.
Virusas jau buvo įsitvirtinęs JAV ir labai greitai paplito po skirtingas pasaulio dalis.
Tik tada valdžia sukruto ir ėmėsi pavėluotų veiksmų: viešos vietos uždaromos, išskyrus barus, drausta būriuotis, tačiau virusas jau buvo įsitvirtinęs šalyje ir labai greitai paplito po skirtingas pasaulio dalis. Tąkart nebuvo suprasta, kad tai gripas, anuomet apie šią ligą buvo labai nedaug žinoma, o karo laikotarpis suteikė erdvę konspiracijos teorijoms. Pagal vieną tokių teorijų buvo teigiama, kad tai vokiečiai panaudojo biologinį ginklą ir liga užkrėtė ispaniškus konservus, tačiau patys vokiečiai kentėjo nuo epidemijos.
Pažeidus gamtos ekologinę pusiausvyrą didėja epidemijų ir pandemijų rizika
Milijonai žmonių mirė, tačiau epidemija buvo nustelbta karo žiaurumo ir milžiniško aukų skaičiaus, todėl mirtis jau buvo tapusi banalybe.
Įdomiausia tai, kad priemonės, naudotos sustabdyti ispaniško gripo plitimą, buvo tokios pat, kaip ir šiandien: visų pirma, atsisakyti socialinio gyvenimo, izoliuotis ir likti karantine, naudoti veido kaukes tam, kad apsisaugotų nuo galimo užsikrėtimo, ir, žinoma, reguliarus rankų plovimas.
Mokyklos buvo uždaromos sporadiškai, viešasis transportas nebuvo sustabdytas, gamyklos, kavinės buvo priverstos tęsti darbą net ir epidemijos metu.
Paprasto gripo nebūna. Turime susitaikyti su tuo, kad pandemijos atsiranda reguliariai.
Paprasto gripo nebūna. Turime susitaikyti su tuo, kad pandemijos atsiranda reguliariai. XX amžiuje būta trijų: ispaniškas gripas, Azijos gripas (1957 m. 2 milijonai mirusiųjų) ir Honkongo gripas (1968 m. 4 milijonai mirusiųjų).
Kodėl šios epidemijos atkeliavo iš Azijos? Pasirodo, atsakymas labai paprastas, nedaug vietos paliekantis konspiracijos teorijoms kurti: įvairių virusų atsiradimą lemia didelė gyventojų koncentracija miestuose ir tų miestų plėtimasis. To pasekmė – didėjantis miškų kirtimas ir mažėjantys gamtos rezervai priverčia laukinius gyvulius apsigyventi arčiau žmogaus (tik priminsiu, kad koronavirusą perneša šikšnosparniai).
Plečiant urbanizaciją ir tokiu būdu pažeidžiant gamtos ekologinę pusiausvyrą, didėja epidemijų ir pandemijų rizika.
Vilma Losytė yra doktorantė, studijuoja senovės istorijos doktorantūrą Tulūzos universitete Prancūzijoje.