Kaip pasireiškia sezoniniai nuotaikų sutrikimai
Kaip pasakojo V.Morozovas nuotolinėje paskaitoje, kurią organizavo „Žalioji dėžutė“, per tokį ilgą tamsųjį periodą mūsų energijos atsargos išsenka ir organizmas nespėja atsistatyti. Dėl to kyla plačiai mokslininkų tyrinėjami sezoniniai nuotaikų sutrikimai (SNS). Pasak statistikos, juos patiria apie 20 proc. žmonių. Nuo jų dažniau kenčia moterys, taip pat įvairias priklausomybes turintys žmonės. Kita vertus, tamsa savo ruožtu didina priklausomybės išsivystymo riziką. Pasibaigus sezonui, daugeliui žmonių simptomai praeina.
Apie 10 proc. žmonių SNS patiria kaip tik vasarą, o žiemą jaučiasi geriau. Dažniausiai tai nutukimą turintys ir karščio netoleruojantys žmonės.
SNS simptomai yra labai bendri ir gali būti siejami tiesiog su stresu ir greitu gyvenimo tempu bei painiojami su depresija:
-
Žmogus gali jaustis prislėgtas ir pavargęs, neturėti energijos arba greitai pavargti.
-
Nebeteikia džiaugsmo dalykai, kurie anksčiau džiugindavo.
-
Kamuoja perdėta kaltė, krenta savivertė, gali kilti minčių apie savižudybę (vadinamosios poliarinės savižudybės).
-
Sunku susikaupti ir priimti sprendimus.
-
Nebesinori bendrauti.
-
Sumažėja seksualinis potraukis.
Išskirtinis SNS bruožas – mieguistumas, t. y. žmogus kasdien gali miegoti iki 12 valandų, tačiau atsibudęs vis tiek jaučiasi suglebęs, silpnas, neturintis energijos. Esant SNS, taip pat dažnai priaugama svorio, nes padidėja saldumynų ir kitų paprastųjų angliavandenių poreikis – maistu siekiama pakelti pasitenkinimo ir laimės hormonų – dopamino ir serotonino – kiekį. Prisivalgius neretai ateina kaltės jausmas. Daliai žmonių SNS gali pasireikšti vegetatyviniais sutrikimais – prakaitavimu, padidėjusi pulsu, greitesniu nuovargiu ir pan.
Simptomų intensyvumas gali labai skirtis – jie gali būti labai išreikšti arba silpni ir pasireikšti tik kaip, pavyzdžiui, tingumas.
