Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 10 19

V.Morozovas pataria, kaip gerai išsimiegoti: laiko persukimas valanda mus grąžina mėnesiu atgal

Pasak statistikos, apie 30 proc. žmonių bent kartą gyvenime turėjo rimtesnę nemigą, kuri paveikė jų kasdienybę. 8 proc. turi rimtų miego sutrikimų problemų. Nemiga labai blogina emocinę ir fizinę savijautą, didina antsvorio, insulto ir infarkto, diabeto, priklausomybių riziką, nes žmonės griebiasi bet ko, kad užmigtų, pradedant vaistais, baigiant alkoholiu. Ką būtina žinoti, norint susigrąžinti kokybišką miegą? Kaip su miegu susiję akiniai nuo saulės, laiko persukimas, alkoholis ir kava?
Žadintuvas
Žadintuvas / 123RF.com nuotr.

Pagrindinė nemigos priežastis

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas nuotolinėje paskaitoje, kurią organizavo „Žalioji dėžutė“, teigė, kad svarbu ne tik greitai užmigti, bet ir išsimiegoti, o gerą miegą, kai nepabundame naktį, lemia daug veiksnių.

Pasak jo, dažniausia miego sutrikimų priežastis – nerimas ir stresas. Kai mes negalime atsikratyti įkyrių minčių apie darbą ir nebaigtus spręsti reikalus, užmigti darosi sunkiau. Net jeigu greitai užmiegame, ryte jaučiamės nepailsėję, nes naktį vargino aktyvūs, košmarus primenantys sapnai, susiję su dienos darbais. Galiausiai užsisuka uždaras ratas – nerimas–nemiga–nuovargis–nerimas. Mat, kai nemiga vis kartojasi, įsijungia baimė neužmigti ir neišsimiegoti, galvoje ima suktis mintys apie tai, kad dėl neišsimiegojimo blogai jausimės ir būsime mažiau darbingi. Dėl šių minčių ir emocijų atsiranda noras pabėgti į „saugų“ pasaulį, nerimas slopinamas vaistais, alkoholiu, rūkymu.

„Jeigu nemigos epizodas trumpalaikis, iš tiesų gali padėti vaistai, bet jeigu tai ilgalaikė būsena, ištraukti iš jos žmogų jau daug sunkiau – reikia ir vaistų, ir psichoterapijos. Deja, statistika rodo, kad mes 10 kartų daugiau nei, tarkime, Skandinavijos šalyse, vartojame raminamųjų, 10 kartų mažiau – antidepresantų ir mūsų šalyje 10 kartų daugiau savižudybių“, – teigė lektorius.

Asmeninio archyvo nuotr./Valerijus Morozovas
Asmeninio archyvo nuotr./Valerijus Morozovas

Kaip mus veikia cirkadiniai ritmai

Kitas svarbus nemigos veiksnys – netinkamas režimas. Mūsų organizmas gyvena pagal cirkadinius ritmus, nuo kurių priklauso hormonų svyravimai organizme – ryte išskiriama daugiau kortizolio, kuris mus pažadina ir aktyvina, o vakare turėtų būti išskiriama daugiau melatonino. Tačiau tam dienos metu turi būti prigaminta pakankamai vadinamojo laimės hormono serotonino, kuris išskiriamas tik tuomet, kai esame patenkinti ir laimingi.

Nuo cirkadinių ritmų priklauso aktyvumo ir ramybės būsena organizme. Jeigu mes gyvename ne pagal juos, hormonų išsiskyrimas organizme sutrinka, o tai lemia įvairius sveikatos sutrikimus. Kol veikia kompensaciniai mechanizmai, t. y. organizmas pakankamai jaunas ir sveikas, žmogus gali miegoti mažai, dirbti pamaininį darbą, tačiau ateina laikas, kai sveikata ima byrėti – tai reiškia, kad organizmas nebegali prisitaikyti prie jam svetimo režimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai