Šiluma ir drėgmė – geriausias enteroviruso draugas. Gal todėl šiemet enterovirusai ėmė kibti anksčiau: paprastai sergamumas enterovirusine infekcija šokteli tik vasaros pabaigoje ar net rudens pradžioje.
Serga kūdikiai ir vaikai iki 10 metų
Išvengti enterovirusinių infekcijų sunku, nes jos atsparios išorinei aplinkai, ilgam išlieka stovinčiame vandenyje, vandens baseinuose, kanalizacijų vandenyje, atviruose vandens telkiniuose, ant namų apyvokos daiktų, maisto produktuose, piene, ant duonos, vaisių, fekalijose.
Infekcijos tyko vandens telkiniuose, ant namų apyvokos daiktų, maisto produktuose, piene, ant duonos, vaisių, fekalijose.
Enterovirusas plinta oro lašeliniu keliu, kai virusas tarpsta kvėpavimo takų gleivinėje. „Kai virusas patenka į žarnyną, atsiranda kitas infekcijos plitimo kelias – oralinis-felalinis. Tada virusas dauginasi žarnyne, todėl ilgą laiką gali būti išskiriamas į aplinką“, – portalui 15min.lt aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.
Dažniausiai enterovirusinėmis ligomis serga kūdikiai nuo 3 mėnesių ir maži vaikai maždaug iki dešimties metų. Šios vasaros orai, pasak B.Zdanevičienės, labai palankūs virusui plisti. Vaikų antplūdis gydymo įstaigose tai tik įrodo. Pacientų netrūksta nei šeimos gydytojams, nei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.
sxc.hu nuotr. |
Baisiausia komplikacija – smegenų uždegimas
Enterovirusinė infekcija pasireiškia gerklės paraudimu, kvėpavimo takų pažeidimu ir virškinamojo trakto sutrikimu.
Enterovirusinės infekcijos sukelia daug ligų, viena iš jų – smegenų uždegimas. Šito labiausiai ir bijo tėvai.
Ši infekcija gali sukelti ir ūminę virusinę ligą, kuriai būdingas karščiavimas, intoksikacija, raumenų, nervų ir kitų sistemų pažeidimas.
„Ligos pavojingumas priklauso nuo jos formos ir laipsnio. Simptomai labai įvairūs: intensyvus galvos skausmas, viduriavimas, apetito stoka, vaikams atsiranda bendras silpnumas, gali būti ir bėrimas, karščiavimas, kai temperatūra pasiekia ir 39, ir 40 laipsnių padalą. Būdingas vėmimas, miego-budrumo ritmo sutrikimas“, – ilgą simptomų sąrašą vardijo pašnekovė.
Tėvus labiausiai gąsdina tai, kad enterovirusinės infekcijos požymiai panašūs į meningito.
„Enterovirusinės infekcijos sukelia daug ligų, viena iš jų – smegenų uždegimas. Šito labiausiai ir bijo tėvai. Jei uždegimas nedidelis, jis lengvai praeina – tik su galvos skausmais, tačiau komplikuotais atvejais gali baigtis net paralyžiumi. Tačiau tokie atvejai retesni. Meningokokinė infekcija yra bakterinės kilmės, o mes kalbame apie virusus, kurie nėra tokie baisūs kaip minėta bakterinės kilmės liga“, – nuramino B.Zdanevičienė.
123rf nuotr./Rankų plovimas |
Svarbiausia – asmens higiena
Nustatyta, kad enterovirusu vaikai užsikrečia per nešvarų vandenį, maistą, įkvėpdami oro su užkratu. Pirmieji ligos požymiai užsikrėtus pasireiškia po 2–10 dienų: „Daugeliui užsikrėtusių enterovirusais nebūna jokių simptomų, jie tampa viruso nešiotojais ir platintojais. Tai priklauso nuo vaiko imuniteto, pašalinių ligų ir pan.“
Daugeliui užsikrėtusių enterovirusais nebūna jokių simptomų, jie tampa viruso nešiotojais ir platintojais.
Enterovirusai, pasak medikų, labiausiai mėgsta tuos organus, kurie yra silpnesni. Jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tai ir enterovirusas juos labiau pažeis, jei silpnas virškinamasis traktas, tai ir viduriuos labiau.
Dažniausiai sergama 2–4 dienas, bet būna, kad vaikas negaluoja ir dešimt dienų.
Enterovirusinės infekcijos vaikus užklumpa atostogaujant vasaros stovyklose ar karštą dieną poilsiaujant prie vandens telkinių, paplūdimiuose.
Susirgus vienam stovyklos nariui, nebūtina imtis specialių prevencinių veiksmų taip, kaip, tarkime, meningokoko infekcijos atveju. Kad virusas neplistų, svarbiausia asmens higiena.
Mama ir vaikas |
Kada reikia plauti rankas:
* visada, kai rankos matomai yra nešvarios;
* kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.;
* prieš maisto tvarkymą ir po jo;
* kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
* kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
* prieš vaikų maitinimą ar prieš valgį;
* kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
* pakeitus vaikams sauskelnes;
* po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;
* slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.