Ar dažnai ir nuo kokio amžiaus vaikus reikia vesti pas odontologą?
Praktika rodo – geriausia, kai vaikus tėveliai atveda pas odontologą dar visai mažučius, išdygus pirmiesiems dantukams. Ankstyvūs ir reguliarūs vizitai (kas pusmetį) padeda tėveliams ir vaikučiui užmegzti kokybišką santykį su gydytoju, vaikas susipažįsta su odontologinio kabineto aplinka. Kai odontologiniame kabinete vaikas lankosi reguliariai, jis patiria mažesnį stresą.
Kuo retesni vizitai, tuo vaikas blogiau jaučiasi atėjęs į odontologijos kabinetą. Be to per ilgesnį laiką, gali atsirasti didesni dantų pažeidimai, gali prireikti ilgesnio gydymo. Geriau užsukti dažniau ir užtrukti trumpiau. Anksčiau gydytojui pastebėjus paciento asmeninės burnos ertmės higienos trūkumus, formuojasi geresni dantų valymo įgūdžiai. Tai labai svarbu dantų pažeidimų vystymosi raidai. Jų galima išvengti. Gydytojas stebėdamas dantukus, jei reikia, gali paskirti kontrolinį vizitą ir anksčiau, gal būt po 3 – 4 mėnesių.
Kodėl sugenda pieniniai dantukai?
Yra kelios pagrindinės priežastys. Viena jų – netinkama dantukų priežiūra, kai dantukai valomi ne kasdien, valomi ne visi jų paviršiai. Vieno dantų šepetėlio kokybiškai nuvalyti dantukus neužtenka.
Gali būti „kalta“ neįvairi mityba, kadangi sveikiems dantims su maistu labai svarbu gauti įvairių mikroelementų (Mg, Ca ir kt.), iš vitaminų labai svarbūs D, A, K2. O vitamino D perdozavimas ( vartojant papildus) taip pat gali būti dantų gedimo priežastimi.
Nepatartina dažnai užkandžiauti – seilės nespėja neutralizuoti susidariusių rūgščių. Tarp valgių, užkandžių turi praeiti bent dvi valandos, todėl tiek valgius, tiek užkandžius reikia suplanuoti.
Ar būtina juos taisyti?
Vienareikšmiškai TAIP! Pažeisti dantys vaikui sukelia nemalonius pojūčius valgant. O, kad užaugtų sveiki nuolatiniai dantys ir jie turėtų vietos išdygti, taip pat reikia sveikų pieninių dantų. Kramtymas turi būti kokybiškas. Tai labai svarbu kramtymo raumenų stiprinimui, žandikaulių augimui.
Kaip bendrauti su vaiku, kad jis nebijotų dantų gydytojo?
Negąsdinti vaikų gydytojais! Gydytojai gero linkintys žmonės. Jie rūpinasi, kad vaikučiai būtų sveiki, o jei susirgo, kad greičiau pasveiktų. Tėveliai neturėtų vaikams pasakoti savo nemalonios patirties odontologo kabinete.
Su vaiku kalbėkite apie dantukus, jų priežiūrą. Galima pasiieškoti filmukų, knygučių, sugalvoti pasakų, žaisti žaidimus. Per edukacijas kelti vaiko susidomėjimą savo dantukais ir formuoti pareigos jausmą jais rūpintis. Dantukų priežiūra turėtų būti ne vieno vaiko rūpestis. Jam turėtų padėti tėveliai, odontologas. Būtina vaiką pagirti už pasiektus rezultatus, bei pastebėti, ką dar turėtume padaryti, kad rezultatas būtų geresnis. Vaiką galima sudominti pasakojimais apie dantukų pasaulį, kur jie „gyvena“, ką „veikia“, kas jų „draugai“, o kas „priešai“.
Vaiką vedant pas odontologą verta pakalbėti apie odontologo kabinetą. Tai, kad jame yra ypatinga dantukų kėdė, į kurią atsisėdus, gydytojas labai gerai mato dantukus. Jei vaikas klausia, ar gali būti nemalonu, svarbu neneigti! Bet reikia pabrėžti, jog jei ir bus nemalonus pojūtis, jis greitai pasibaigs. Nemalonumas turi pabaigą. O po to bus labai gerai!
Kai vaiką vedate pas odontologą, nesakykite frazės „Nieko nedarys“. Net dantukų apžiūra - tai instrumentų sąlytis su vaiku. Jei vaiką apgaunate, jis nebepasitikės. Jis taps įtarus ir nerimastingas. Geriau pasakykite jam, kad odontologas yra dantukų draugas. Jis supranta dantukų kalbą. Ko paprašys dantukai, tą odontologas ir padarys.
Jei vaikas odontologą sutiks pirmą kartą tik suskaudus dantuką, jį sunkiai seksis įtikinti, jog vizitas pas odontologą gali būti ir visai malonus, nesukeliantis nemalonių pojūčių. Jeigu atvykote pas odontologą, bet nepavyko sutvarkyti dantuko dėl vaiko priešinimosi/nesutikimo, neskubėkite vaiko barti, priekaištauti, kad be reikalo atėjot, kad sugaišote laiką. Būtinai raskite už ką pagirti vaiką: už tai, kad išdrįso ateiti, kad atsisėdo į kėdę, už išsižiojimą, leidimą apžiūrėti dantukus, kad kėdėje pasėdėjo 5 ar 10 minučių, pagirkite už drąsą, ištvermę.
Jei vaikas bijo, svarbu pripažinti vaiko baimę, pasakyti, jog bijoti ne gėda. Su baime susiduriame visi. Net jei vaikas bijo, galima apžiūrėti jo dantukus, juos nuvalyti. Baimė gali pabūti šalia. Drąsus ne tas, kuris nebijo, bet tas, kuris bijodamas stengiasi ją įveikti. Svarbu parodyti tikėjimą vaiko galimybėmis: „Aš žinau, kad tu gali!”
Svarbu paskatinti: visada vizitą susiekite su malonia veikla. Pavyzdžiui, po vizito pas odontologą, jei galite, neveskite vaiko į darželį ar mokyklą. Leiskite jam išsirinkti naują žaisliuką ar kokią smulkmeną, pasmaguriaukite porcija skanių ledų ir pan.
Kaip išsaugoti vaikų dantis, kad jie kuo ilgiau būtų sveiki? Kokybiškas dantų valymas?
Stebuklų nėra. Svarbu ne tik valyti dantukus, bet ir išsivalyti! Pažinus kiekvieną savo dantuką: kur jis yra (arti, toli, pasisukęs), kaip atrodo (kokia dantuko forma), kuo jis ypatingas (ar dantuko paviršius slidus, lygus, ar reljefiškas), pažinus seilių individualias savybes, žinosime kur reikia atidžiau ir kruopščiau valyti dantukus. Taip pat reikia valyti liežuvį, skruostų gleivinę. Kokybiškam dantų valymui, reikia bent kelių priemonių: minkšto dantų šepetėlio, vieno danties šepetėlio, tarpdančių siūlo, tarpdančių šepetėlio, pastos.
Išsivalius dantis rekomenduojama patikrinti sunkiau išvalomas vietas, įvertinti ar nepalikom apnašų. Kelių dienų apnašas stipriai prilimpa prie danties paviršiaus, sunkiau nusivalo. Galima panaudoti specialų, nuvalytų dantų kokybei įvertinti, dažą (violetines tabletes, jų galima rasti vaistinėse). Jis nudažo nenuvalytas apnašas. Apnašos gali būti nudažytos įvairiu intensyvumu: nuo švelniai rožinės, iki ryškiai violetinės spalvos. Tai priklauso, nuo to, kaip ilgai nepajudinome apnašų: kuo ilgesnis laikas, tuo ryškesnės apnašos. Kitas būdas pasitikrinti ar nepalikom apnašų ant dantų, tiesiog nusiplovus rankas, švariu nagu perbraukite per danties paviršių. Jei prie dantų randame prilipusio apnašo, valymą pakartojame.
Jei dantis valome dešine ranka, dažniausiai geriau išsivalome kairėje pusėje esančius dantis, o dešinėje prasčiau. Ir atvirkščiai. Atkreipkite dėmesį į tolygų dantų valymą. Sunkiau pasiekiami dantų paviršiai yra palei dantenas. Aš sakau, jog dantenos – mūsų burnos sveikatos veidrodis. Šalia jų dantys turi būti švarūs! Dantų apnašose gyvenančios bakterijos sukelia dantenų uždegimą. Jei dantų nevalome, uždegimas trunka ilgiau, bakterijos turi galimybę pasiekti gilius mūsų dantų paviršius po dantenomis. Ten jas sunku pasiekti, išnaikinti. Jos pridaro daug žalos.
Dantukus valykite neskubėdami, kruopščiai, švelniais sukamaisiais judesiais. Svarbu juos valyti kiekvieną dieną. Tuomet kokybiškas valymas neužtruks labai ilgai, nes naujas (tą dieną susiformavęs) apnašas lengvai nusivalo. Kai gerai valome, dantenos būna sveikos. Jos puikiai saugo dantukų šaknis. Mums reikia puikiai nuvalyti tik dantuko vainiką. O jei patingime: bakterijos apsigyvena šalia dantuko šaknų, nutirpdo kaulą, kuriame „stovi“ dantukas. Ir jei norime dantuko dar nepamesti, turime ilgai ir kruopščiai valyti labai sunkiai prieinamus danties paviršius kiekvieną dieną.
Kodėl reikalingi silantai?
O, kad dantukų kokybiškas valymas dar palengvėtų, rekomenduojame naujai išdygusius dantukus dengti silantais. Tai apsauginė plėvelė. Ji saugo dantukų vageles nuo karieso (t.y. nuo infekcijos). Dantukams susiformuoti reikia laiko. Kai dygsta nuolatiniai dantys, yra susiformavęs tik danties vainikas. Dantų šaknys dar formuojasi keletą metų. Kad jų formavimasis būtų sklandus, labai svarbu, kad dantuko nepažeistų infekcija (kariesas).
Dažnai nuolatinių dantų, ypač krūminių dantų, kramtomasis paviršius būna labai išraiškingas (aukšti kauburiai, ypač gilios, siauros vagelės). Tokių sudėtingų paviršių nepasiekia dantų šepetėliai. Dėl šios priežasties vagelių srityje dantukai dažnai pažeidžiami. O dėl dantuko struktūros ypatybių, pažeidimas užima didelį dantuko plotą. Silantai padeda išvengti šių pažeidimų.
Čia ir dabar pas odontologą užsiregistruosite sveikatos paslaugų platformoje manodaktaras.lt
