Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 05 10 /2012 05 11

Vaiko gyvybė ir regėjimas – gerų žmonių rankose

Viskas priklauso tik nuo nepažįstamų žmonių gerumo. Į tokią padėtį pateko Jolita Matkevičienė, kurios dukra Augustė serga regos nervo vėžiu. Operacijai reikia apie 200 tūkst. Lt, o laikas nenumaldomai tiksi.
Augustė
Augustė / Asmeninio archyvo nuotr.

Gegužės 10 d., ketvirtadienį, Augustei Matkevičiūtei sukako dveji metai. Gimtadienį mergytė sutiko Kauno klinikose – ligoninė jai jau tapo namais. Ji ir jos mama – 35-erių Jolita – daugiau nei pusmetį kovoja su piktybiniu augliu, išaugusiu mergaitei iš regos nervo.

„Dukra gimė ir augo sveika. Bet netikėtai ją pradėjo pykinti. Kartą per dieną – ryte, o paskui Augustei pagerėdavo, – ligos pradžią prisiminė Jolita. – Kelias dienas, būdavo, viskas gerai, o paskui – vėl. Po vėmimo ji laikydavosi už galvytės, vėliau ir koordinacija sutriko. Medikai įtarė vis kitas ligas. Praėjo du mėnesiai, kol išgirdau tikrąją vėmimo priežastį. Buvo ruduo.“

Po komos – operacija

„Nesiliaujančių vėmimų išvargintą dukrelę nuvežiau į Santariškių polikliniką Vilniuje. Lašinant fiziologinį skystį ten ją ištiko koma. Atlikus tomografiją, galvoje rastas iš akies nervo išaugęs auglys“, – kaip buvo nustatyta diagnozė pasakojo J.Matkevičienė.

Moteris puolė į paniką. Nei jos, nei dukros tėvo Valdo šeimoje vėžiu niekas nėra sirgęs, todėl žinia apie Augustės ligą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Medikų manymu, jeigu Jolita dar susilauktų vaikų, jie būtų sveiki. Su Auguste tiesiog taip nutiko.

Mergaitė buvo pervežta į Kauno klinikas. Gruodžio mėnesį jai atlikta operacija – kartu su augliu pašalintas ir akies nervas. Augustė viena akimi apako. „Po operacijos medikai pasiūlė važiuoti į sanatoriją, nes mergaitė nustojo kalbėti, net žodžio „mama“ nebesakė, nebestovėjo ant kojų, reikėjo iš naujo ją mokyti vaikščioti, prireikė kineziterapeuto pagalbos“, – pasakoja mama.

Auglys vėl išsikerojo

Jolitos teigimu, auglio visiškai pašalinti nebuvo įmanoma, tačiau medikai vylėsi, kad kelios likusios vėžinės ląstelės daug žalos nepridarys.

„Po operacijos man buvo pasakyta, kad auglys yra lėtai augantis, kad taip greitai neataugs. Bet perskaičiau daug medicininės literatūros ir visur parašyta, kad jeigu lieka nors viena vėžinė ląstelė, auglys vis tiek auga. Gydytojai paliko dukrą stebėjimui, man iki galo nepaaiškino realios situacijos ir grėsmės“, – apgailestavo moteris.

Jolita su dukra nuvyko į sanatoriją. Augustės imuninė sistema buvo nusilpusi, todėl vaikas nesunkiai pasigavo virusą. Teko vėl gultis į Kauno klinikas. „Kurį laiką buvo atidėliojamas magnetinio rezonanso tyrimas, nes buvo vaikų, kuriems nustatė vėžį, ir jiems greičiau reikėjo tą tyrimą daryti. Kai galiausiai kovo mėnesį ištyrė, buvo matyti, kad tas auglys tiek pat ar net daugiau išaugęs nei iki operacijos“, – pasakojo J.Matkevičienė.

Padėti gali vokiečiai

Gydytojai Jolitai pasiūlė tris variantus. Jei viskas būtų palikta likimo valiai, Augustė mirtų. Jei medikai atliktų operaciją, 70 proc. tikimybė, kad mergaitė visiškai apaktų. Trečias variantas – taikyti chemoterapiją, tačiau tokiu atveju medikai suteikia tik 20–30 proc. vilties, kad vėžį pavyks nugalėti.

Spindulinė terapija, anot Jolitos, taikoma tik vaikams nuo trejų metų. Augustės smegenys dar vystosi, o, taikant spindulinę terapiją, būtų pažeisti aplinkiniai  audiniai. Be to, laukti metus, kol vaikui sueis treji, o iki tol nieko nesiimti – labai rizikinga.

Moteris pradėjo domėtis, kas tokiu atveju daroma užsienyje. Jos dėmesį patraukė   protonų pluošto terapija, kurią galima taikyti ir tokiems mažiems vaikams kaip Augustė. Šis vėžinių susirgimų gydymo radioterapija metodas, Jolitos teigimu, beveik nepažeidžia aplinkinių audinių, nes spinduliai yra nukreipiami tiesiai į auglį.

Moteris kreipėsi į Rusijos ir Vokietijos medikus. Maskvoje jai rekomendavo vokiečių medikus, nes jie daugiau patyrę šioje srityje. Moteris tikisi greitai gauti iš jų atsakymą, nes gydytojai dar nėra iki galo nusprendę, ką konkrečiai darytų.  O vokiečių neurochirurgai jau atsiuntė dokumentus ir patvirtino, kad sutinka operuoti Augustę. Jie duoda nemažas garantijas, kad mergaitė neapaks.

„Ir Kauno klinikose galėtų daryti operaciją, ir mergaitė išgyventų, bet ji liktų visiškai akla. O aš bandau išsaugoti jos akį, – priežastis, paskatinusias kreiptis pagalbos svetur, įvardijo moteris. – Lietuvoje niekur neatliekama protonų terapija, ji apskritai pradėta taikyti neseniai. Lietuvos medikai šia tema susilaiko nuo komentarų, nes neturi didelės patirties. Bet jie patys nurodė klinikas, kurios gali padėti mano dukrai.“

Tėtis nusisuko nuo šeimos

Užsienio medikai preliminariai paskaičiavo, kad operacija kainuotų apie 200 tūkst. Lt. Tokia suma paskaičiuota pirminiam gydymui. Tačiau, moters teigimu, dar gali prireikti pinigų pooperaciniam gydymui, medikamentams. Be to, medikai gali taikyti ne vieną gydymo metodą, todėl konkreti pinigų suma nėra aiški.

„Šiuo metu mano finansinė padėtis yra prasta, nes pusę metų gyvenu ligoninėje ir niekur nedirbu – privalėjau išeiti iš darbo, – prisipažino Jolita. – Turiu šiek tiek santaupų, kiek gali, padeda šeimos nariai. Juk reikia iš kažko gyventi.“

Prakalbus apie Augustės tėtį, moteris atsiduso: „Pasakysiu tik tiek: turbūt yra ir daugiau tokių tėčių, kurie, kai vaikas suserga, nenori padėti. Gal išsigąsta atsakomybės, gal kažkas kito. Nežinau, kas jų galvose tuo metu dedasi... Bet bent jau man vaiko tėtis nepadeda nei finansiškai, nei morališkai.“

Vaiko veide atsirado kančia

Jolita neatsimena, kada paskutinį kartą išsimiegojo. Moteris jaučia nuolatinę įtampą, kartais per parą miega po valandą ar dvi, nes dukra, be vėžio, dar susirgo cukriniu diabetu, todėl tenka keltis naktį ir budėti prie Augustės. „Gyvenimo džiaugsmo neliko nė lašo“, – tyliai ištarė Jolita.

Augustė dar labiau kenčia – jau beveik du mėnesius jai taikoma chemoterapija. Po jos vaiką pykina, mergaitė neteko daug svorio, kraujo tyrimai prasti – nukrito hemoglobino kiekis, nusilpo imuninė sistema. Vaikas neseniai buvo pasigavęs bakteriją, todėl turėjo iškęsti ir leidžiamų antibiotikų kursą. Mergaitė atsikelia iš lovos, pažaidžia, pavaikšto, bet greitai pavargsta, todėl dažniausia guli.

Jolitos teigimu, per pusmetį Augustė jau priprato prie ligoninės aplinkos, prie vaistų. Tačiau į viską itin jautriai reaguoja, yra labai prisirišusi prie mamos – niekur jos nepaleidžia.

„O iki ligos ji buvo linksma, labai guvi, energinga, protinga. Ir dabar išliko protinga, bet veiduke atsirado kančia ir irzlumas. Skaudu. Negaliu susitaikyti ir palikti visko taip, kaip yra. Juolab kai trūksta tik vieno dalyko – pinigų“, – atsiduso viena su dukters liga kovojanti moteris.

Surinko pusę sumos

Dedu visas pastangas, kad išsaugočiau ne tik dukrelės gyvybę, bet ir regėjimą. Nors Kauno medikai ramina, kad žmonės ir akli gyvena, bet supraskite – ką reiškia gyventi aklam ir ką reiškia matyti pasaulį.

Viskas dabar priklauso nuo nepažįstamų žmonių geros valios. „Aš, kaip motina, dedu visas pastangas, kad išsaugočiau ne tik dukrelės gyvybę, bet ir regėjimą. Nors Kauno medikai ramina, kad žmonės ir akli gyvena, bet supraskite – ką reiškia gyventi aklam ir ką reiškia matyti pasaulį“, – kalbėjo J.Matkevičienė. 

Moteris jau surinko truputį daugiau nei pusę reikiamos sumos – šiuos pinigus jai paaukojo geradariai. „Žmonės nėra abejingi, daug yra palaikančių, padedančių, sulaukiu daug reikalingos informacijos, atsiliepė ir Vokietijoje, ir Lietuvoje esantys. Aukoja kas kiek gali, po nedaug, bet, kai dedasi litas prie lito, vis nestovime tame pačiame taške. Atsirado viltis, kad man pavyks išgelbėti dukros regėjimą ir gyvybę, išgelbėti jos ateitį“, – optimistiškai, nors ir pavargusi, kalbėjo Jolita.

Lietuvoje padėti negali

Romualdas Griškevičius,
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto medicinos fizikas:

„Labai sunku pakomentuoti individualią situaciją. Tai galima padaryti tik peržiūrėjus rentgenologinių tyrimų (KT, MRT) vaizdus. Regos nervo išsaugojimo galimybės priklauso nuo naviko lokalizacijos ir peraugimo. Bet kokiu atveju reikėtų konsultuotis su specialistais, kurie turi praktikos taikant protonų terapiją. Lietuvoje tokios galimybės nėra, specialistų – irgi. Tai milžiniški iki 200 t sveriantys ir iki 10 m diametro įrenginiai, skirti mažiems navikams visiškai sunaikinti, tiksliai pataikant į naviką ir nepažeidžiant aplinkinių organų. Ši terapija teoriškai įmanoma ir Augustės atveju gali būti taikoma, bet praktiškai šiuo metu padėti negalime. Kiek žinome, artimiausi protonų terapiją taikantys centrai yra Švedijoje ir Vokietijoje.“

Jei norėtumėte materialiai padėti Augustei, jos mamos sąskaitos Nr. – LT077044060007817784. Norėdami susisiekti su Jolita rašykite mjoli17@yahoo.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?