„Vasaros metu sulaukiame pacientų, kurie išėję pasivaikščioti su nepatogiomis šlepetėmis krito lygioje vietoje ir patyrė rimtas čiurnų traumas: stipriai pasitempė, dalinai įplėšė čiurnų raiščius ar susilaužė čiurnų kaulus“, – Kauno „Kardiolitos klinikų“ pranešime spaudai cituojamas Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Andranik Petrosian.
Gydytojas priduria, kad nepatogi avalynė su siauru, kietu ar plonu padu, aukštakulniai, batai su platforma ir šlepetės kelia didžiausią čiurnos traumų riziką kasdieninėse gyvenimiškose situacijose.
Ir profesionaliai, ir mėgėjiškai sportuojat čiurnų traumos taip pat yra dažnas reiškinys, kurį lemia per dideli ir nepagrįsti fiziniai krūviai, neteisingai atliekamas ar visiškai neatliekamas apšilimas, silpni čiurnų raiščiai bei netinkama ir pasirinktai sporto šakai nepritaikyta avalynė.
Čiurnos pažeidimo laipsniai: kada galima gydytis namuose?
„Raiščių patempimai skirstomi į tris laipsnius. Pirmąjį – kai raištis patemptas ar sumuštas, bet neįplyšęs ir pasireiškia nežymūs simptomai – lengvas skausmas, tinimas. Antrąjį – kai raištis dalinai įplyšta ir jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, pastebimas ryškesnis tinimas, lengvai sutrinka pėdos funkcionalumas. Trečiąjį – kai raiščiai visiškai nuplyšta ir pasireiškia stiprus tinimas bei skausmas, įvairaus ryškumo audinių edema, pėda visiškai praranda mobilumą“, – teigia A.Petrosian.
Gydytojas pabrėžia, kad namų sąlygomis galima išgydyti pirmojo laipsnio čiurnų traumas, tokias kaip raiščių patempimas ar čiurnos sumušimas, tačiau tam būtina greita reakcija ir tinkami veiksmai: dėl prasidėjusio minkštųjų audinių tinimo pažeistoje vietoje gali išsivystyti uždegimas. Uždegiminė fazė trunka 24–72 valandas, o lengvos traumos gydymas – savaitę, todėl pirmąsias septynias paras rekomenduojama vadovautis šešiais paprastais principais, leidžiančiais išvengti rimtesnių pasekmių.
„Reikia nutraukti veiklą, kuri sukelia bet kokio stiprumo skausmą. Jeigu trauma buvo patirta sportuojant, rekomenduojama 7-10 dienų sportu neužsiimti, pažeistą čiurną šaldyti iki 72 valandų: po 15-20 min. 4-8 kartus per dieną.
Taip pat traumuotą galūnę rekomenduoju laikyti pakėlus, sutvirtinti ją specialiu įtvaru ar elastiniu bintu ir naudoti uždegimą mažinantį heparino kremą, ypač, jeigu yra išryškėjusi mėlynė ar hematoma. Jeigu jaučiate skausmą, vartokite nesteroidinius priešuždegiminius vaistus“, – pataria ortopedas traumatologas.
Jaučiant antrojo ir trečiojo čiurnų pažeidimų laipsniams būdingus simptomus, čiurnos skausmams ir tinimui nepraeinant po septynias dienas taikyto gydymo namų sąlygomis, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis atliks tyrimus (nuo rentgenologinio iki kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso), tiksliai nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą.
Konservatyvus ir chirurginis gydymas
„Čiurnų patempimus, raiščių įplyšimus, nedidelius stabilius lūžius ir mažas dislokacijas, kai čiurnos kaulas tik šiek pasislinkęs iš savo vietos, gydome konservatyviais – neoperaciniais būdais. Naudojame sutvirtinimo priemones – gipso tvarsčius ir plastiko įtvarus. Tokio gydymo laikotarpis priklauso nuo diagnozės ir patirtos traumos sunkumo: dažniausiai trunka 3-6 savaites“, – aiškina gydytojas A.Petrosian.
Ortopedas traumatologas taip pat priduria, kad rimtų čiurnų traumų padariniams šalinti taikomas chirurginis gydymas. Raiščių plyšimui gydyti taikoma raiščių rekonstrukcija ar raiščių plastika, čiurnos sąnario kremzlės pažeidimams gydyti, kremzlių atplaišoms, nulūžusioms kaulo dalims ir kitiems po traumos atsiradusiems laisvakūniams šalinti ar nuplyšusių raiščių struktūrai atstatyti atliekamos ortopedinės artroskopinės operacijos.
Po jų pacientai jau kitą dieną išleidžiami į namus, o operacijos metu atliekami 0,5-1 cm ilgio pjūviai nepalieka randų. Patyrus čiurnos sąnario traumą ar lūžus čiurnos kaulams, atliekama čiurnos sintezės operacija: jos metu atstatoma taisyklinga sąnario padėtis, kuri fiksuojama metalinėmis plokštelėmis bei sraigtais.
Patirtų mikrotraumų ignoravimo kaina
Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas primena, kad čiurnos mikrotraumas mes patiriame nuolat vaikščiodami, lengvai kryptelėdami koją sportuojant ar aktyviai leisdami laisvalaikį. Dažnai patirtos mikrotraumos ryškesnių negalavimų nesukelia, o jeigu lengvi simptomai atsiranda, žmogus netrunka juos numalšinti ir tai pamiršti.
„Žmogaus pėdą sudaro 33 sąnariai, jungiami 26 kaulų ir daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių ir raiščių. Ši sklandžiai veikianti sistema užtikrina mūsų atramą, tinkamą balansą ir sugeria smūgius, tačiau tai darydama ir kartu patirdama daugybę mikrotraumų ji silpsta. Dažnai pėdose ir čiurnose atsiranda mikroįtrūkimų, kurie sukelia nedidelį paveikto audinio uždegimą, laikui bėgant pėda tampa mažiau funkcionali, o čiurnos raiščiai gali visiškai nuplyšti“ , – įspėja A.Petrosian.
Kaip sumažinti čiurnos traumų rizikos tikimybę?
Pirmiausia ortopedas traumatologas pataria pasirūpinti tinkama ir patogia avalyne – ją avėti tiek vaikštant, tiek užsiimant aktyvia fizine veikla. Prieš fizinį krūvį žmonės turėtų skirti pakankamai laiko apšilimui, atlikti raumenų balansavimo mankštą, stiprinti raumenų tonusą ir blauzdos raumenis, treniruoti čiurnos raiščių ir sąnarių atsparumą patiriamiems krūviams, o po fizinės veiklos ar treniruotės atlikti tempimo pratimus.
„Visi šie veiksmai gali padėti apsisaugoti nuo traumos, lemti mažesnį pažeidimo laipsnį, o tai reiškia ir greitesnį jėgų atgavimą bei grįžimą į įprastą gyvenimo ritmą. Be to, sveikimo progresą spartina ir asmeninis žmogaus įsitraukimas į reabilitaciją. Numojęs ranka į prevencijos ir reabilitacinio gydymo svarbą, žmogus visą gyvenimą gali kankintis dėl liekamųjų reiškinių: čiurnų tinimo ilgai stovint ar sportuojant, skausmo, funkcijų sutrikimo“, – priduria gydytojas.
Metodų ir būdų, kaip apsaugoti save nuo dažnai kamuojančių čiurnų traumų ir kaip padėti sau susidūrus su jomis, yra. Svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų signalų, neatidėliotinai imtis veiksmų, o ištikus rimtesnėms čiurnos problemoms skubiai kreiptis į gydytoją.
