Antsvorį turinčių vaikų skaičius kelia nerimą
Remiantis Higienos instituto užpernai surinkta informacija, Lietuvoje net penktadalis, tiksliau – 21,6 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi per didelį svorį. To priežastys, anot profesorės, per mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba. 15min pašnekovė pasakojo, kad duomenys gaunami atliekant privalomus kasmetinius vaikų sveikatos patikrinimus.
O kam tokia informacija apskritai reikalinga? Ar vien statistikai? Kaip paaiškino 15min kalbinta L.Bulotaitė, išties, nors kai kuriems tėvams tokių klausimų kyla – vertėtų žinoti, kad surenkami duomenys labai reikalingi planuojant prevencines priemones. Paklausta, kaip pasauliniame kontekste atrodo Lietuva, ji paaiškino, kad lyginant su kitomis šalimis nesame paskutinėje vietoje, bet jau tikrai antroje sąrašo pusėje, o tai reiškia, kad antsvorį turinčių vaikų skaičius viršija vidurkį.
Kalbėdama apie fizinį aktyvumą pašnekovė paaiškino, kad absoliuti dauguma – 96 proc. vaikų gali lankyti pagrindines fizinio ugdymo grupes mokyklose. „Taigi, – pridūrė ji, – jeigu organizuojame tas grupes ir rūpinamės maitinimu, turėtų mažėti per didelį svorį turinčių vaikų skaičius.“
VU Psichologijos instituto profesorė teigiamai vertina pokyčius mokyklų ir vaikų darželių virtuvėse. Anot jos, nors dalis tėvų naujovėms priešinosi, reikėtų suprasti, kad jos priimtos ne šiaip sau, o yra paruoštos vadovaujantis moksliniais tyrimais pagrįstomis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Vis dėlto, siekiant, kad vaikai augtų sveiki – privalo prisidėti ir tėvai, tai komandinis darbas.
Realybė vs. kompiuterinis žaidimas
Kalbėdama apie sporto būrelius psichologė L.Bulotaitė pabrėžė, kad renkantis veiklas būtina atsižvelgti į vaiko norus, o ne spręsti savo nuožiūra. 15min paklausta, ar dažnas drausminimas – nelakstyk, nebėgiok, sėdėk ramiai – teisinga auklėjimo priemonė, pašnekovė paaiškino, kad paprastai tai būdinga šeimoms, kuriose nėra taisyklių. Kitaip tariant, anot jos, bėgiojimas ir lakstymas – visiškai natūralus dalykas, tačiau vertėtų numatyti tam laiką, kad vaikas galėtų „legaliai“ išsidūkti.
„Žinoma, – pridūrė ji, – ir kitu metu jis bėgios, bet mažiau.“
Profesorės L.Bulotaitės žodžiais tariant, ne paslaptis, kad kliūtimi dažniau judėti gali tapti ir kompiuteriniai žaidimai: „Psichologai aiškinosi, kodėl vaikai taip noriai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Pasirodo, virtualiame pasaulyje jie patenkina pagrindinius poreikius, o tai taip pat rodo, kad realybėje jie nepatenkinami.“
Kompiuteriniame žaidime visada aišku, ką turi padaryti, kad pasiektum sėkmę.
Paklauskite savęs – kaip dažnai giriate savo vaikus? Juk dažniausiai, kaip pastebėjo pašnekovė, juos kritikuojame. Anot jos, vaikai dažnai nesupranta, ko tėvai iš tiesų nori ir kokios yra taisyklės. O kompiuteriniame žaidime visada aišku, ką turi padaryti, kad pasiektum sėkmę.
Taigi, psichologė patarė pasidomėti vaiko žaidimais, suprasti, kokius poreikius jie patenkina, ir pabandyti šitai kompensuoti realybėje. Kitaip tariant, konkuruoti su žaidimais tikrai galima, reikia tik pasistengti, nes kompiuterio atėmimas problemų tikrai neišsprendžia.
15min pašnekovė pabrėžė, kad žaidimai turi ir teigiamų pusių, pavyzdžiui, padeda išmokti anglų kalbą. Svarbiausia – kad tai netaptų vienintele vaiko veikla.
Fizinį aktyvumą lemia tėvai
Atrodo, kad iki tam tikro amžiaus judėti mėgsta visi vaikai, bet vėliau šitai pasikeičia. Vieni ir toliau sportuoja, kitiems tai pradeda nepatikti. Kas tai lemia? Pasak pašnekovės, išties daugelis vaikų yra judrūs, tačiau vieni nuo kitų labai skiriasi, todėl kai kurie nuo pat mažumės yra linkę į ramius apmąstymus, kiti verčiau renkasi fizinį aktyvumą. Vis dėlto, kaip paaiškino profesorė, net ir mažiau fiziškai aktyvūs vaikai vis tiek juda, šitai ir tėvai turėtų skatinti.
Jeigu man rūpi vaiko sveikata ir gerovė – aš pats turiu keistis.
„Mažų vaikų judėjimas daugiausiai priklauso nuo tėvų elgesio. Jeigu tėvai patys nesportuoja, nežaidžia su vaiku judrių žaidimų, tai naivu tikėtis, kad jis vienas lakstys ir sportuos. Būtina įsisąmoninti, kad jeigu man rūpi vaiko sveikata ir gerovė – aš pats turiu keistis.
Įdomu tai, kad kol vaikas visai mažas, tėvai prie jo labai taikosi – keliasi naktimis, eina pasivaikščioti, kad tik kuo daugiau laiko praleistų gryname ore, o vėliau, jam paaugus, prisitaikyti nebenori. Kalbant paprastai, jeigu man patikdavo gulėti ant sofutės – aš ir toliau guliu, o vaikui sakau: eik pasportuok, pažaisk kamuoliu. Tai aišku, kad jam neįdomu vienam. Mes ir patys vieni nežaistume. Vargu ar vaikas, kviečiant tėvams jį į lauką kartu pažaisti kamuoliu, atsisakys“, – svarstė ji.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
