Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vaikų gydytoja – apie COVID-19 sergančius vaikus, gripo ir koronaviruso kombinaciją: „Gripo sezono laukiame su nerimu“

Prasidėjus antrajai koronaviruso bangai, gydymo įstaigos praneša ir apie šia liga sergančius ligoninėje gydomus vaikus. Pokalbis apie tai – su VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja dr. Inga Ivaškevičiene.
Sergantis vaikas
Sergantis vaikas / 123RF.com nuotr.

– Gydytoja, Santaros klinikos kone kasdien praneša apie nuo COVID-19 gydomus vaikus. Skaičiai nėra dideli – 2–4 vaikai. Kokia yra situacija?

– Vaikų visada buvo, bet, palyginti su pavasariu, dabar jų yra daugiau. Pavasarį mes jų turėjome vieną, kitą, vasarą dar mažiau. Taip, rudenį suaktyvėjo COVID-19 sergančių vaikų hospitalizacija. Bendros Lietuvos statistikos aš nežinau, todėl galiu kalbėti tik apie mūsų kliniką.

Pastebėjome, kad čia liga sergantys kai kurie vaikai labai atkakliai karščiuoja – tai vienas iš ligos sunkumą lemiančių veiksnių.

Seniau būdavo vidutinio sunkumo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai, šį kartą – su ilgesniu karščiavimu. Tokių vaikų atsiranda vis daugiau. Sakyčiau, kad tai kol kas vienintelė tendencija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inga Ivaškevičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inga Ivaškevičienė

– Domitės ir situacija Europoje. Kokia ji?

– Europoje imta kalbėti apie multisisteminį uždegiminį sindromą, kuris yra išskirtinai vaikams. Mūsų kolegos iš užsienio gana daug apie tai kalba, ir iki galo nėra suprantama ir žinoma, kodėl taip viskas vyksta ir kodėl tai būdinga vaikams. Tai nėra dažnas reiškinys, bet jis pasitaiko. Tokių atvejų yra Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje.

Lietuvoje mes turėjome kelis įtarimus, bet diagnostinių kriterijų nė vienas neatitiko.

– Ką šis sindromas reiškia?

– Multisisteminis reiškia, kad pažeidžiamos dvi ir daugiau organų sistemos (pvz. kvėpavimo ir širdies sistemų nepakankamumas arba kvėpavimo ir virškinimo sistemų pažeidimai). Sindromo diagnostiniai kriterijai yra gana sudėtingi, tačiau kalbant paprastai, pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19 liga, ilgai karščiuoja, jiems padidėję uždegiminiai rodikliai ir yra dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimas.

Nėra vieno tyrimo, kurį padaręs galėtum diagnozuoti šį sindromą, todėl viskas nėra taip paprasta, tą ir pastebėjo kolegos užsienyje.

Šiuo metu tam skiria nemažai dėmesio, dirba susibūrę ne vienos šalies medikai. Dar kartą akcentuosiu, kad tai būdinga tik vaikams. Kaip dažnai? Nežinia, nes statistinių duomenų nėra daug. Kviesčiau dėl to labai nesibaiminti, tačiau tiesiog žinokime, kad taip gali būti.

– Kalbant apie jūsų klinikoje gulėjusius vaikus, ar buvo jų sunkios būklės?

– Ne. Intensyvios terapijos neprireikė nė vienam. Tai irgi yra rodiklis, kad vaikai šia liga serga kitaip.

123RF.com nuotr./Vakcina nuo COVID-19
123RF.com nuotr./Vakcina nuo COVID-19

– Artėja gripo sezonas. Ar gali būti taip, kad vienu metu susirgsime abiem – COVID-19 ir gripu?

– Kol kas gripas dar nebuvo diagnozuotas nė vienam vaikui. Dažniausiai gripas prasideda gruodžio pabaigoje, daugiausiai sergančiųjų – sausį–kovą. Šis laikas artėja.

Tačiau ši dviejų virusų kombinacija kam bebūtų – ar vaikui, ar suaugusiam – gali turėti liūdnų pasekmių. Būtent todėl mes šių metų sezono laukiame su nerimu.

Bet yra gerų žinių: galbūt gripas šį kartą stipriai nepuls, nes visi išmokome dėvėti kaukes, o jos apsaugo ir nuo gripo.

Kol kas sunku prognozuoti, kaip bus, bet apie tai galvojome jau ne vieną dieną ir todėl visus skatiname šiemet skiepytis. Nes vien gripas gali būti sunkus, o jei dar greta ir kitas virusas, situacija sudėtingėja.

– Kitaip tariant, šių metų gripo skiepas yra labai svarbus dėl galimos dviejų pavojingų virusų kombinacijos?

– Būtent.

– Kalbama ir apie vakciną nuo COVID-19, apie sėkmingus jos tyrimus. Ar ji bus tinkama ir vaikams?

– Labai sudėtinga pasakyti ir dar per anksti apie tai kalbėti, nes dar neturime produkto. Kad ir kokia vakcina būtų, jos į pasaulį nepaleis be iki galo baigtų klinikinių tyrimų. Kad ir koks begalinis skubumas būtų.

Iš pradžių šie tyrimai atliekami su suaugusiais, ir tik vėliau su vaikais. Kitas momentas, vis dėlto visų pirma kalbame apie prioritetines grupes, apie tai, kurioje amžiaus grupėje didžiausias mirtingumas.

Vaikai į šią grupę nepatenka, nebent gali būti tam tikros išimtys (pavyzdžiui, kai serga lėtinėmis ligomis). Apie prioritetines grupes, kas turėtų skiepytis pirmiausiai, kalba ir Pasaulio sveikatos organizacija. Sveiki, normalią imuninę sistemą turintys vaikai nėra prioritetų viršuje.

– Ir paskutinis klausimas, dėl kurio vis kyla diskusijos. Ar dėvėti vaikams kaukes?

– Aš manau, kad taip. Kad kaukę dėvintys vaikai yra labiau apsaugoti, nei nedėvintys – tai įrodyta. Tai kodėl nesisaugoti?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų