Tačiau ar mokame temperatūrą matuoti tinkamai? Ar žinome, kada tai daryti? Kokį termometrą pasirinkti? Galiausiai – kokia temperatūra yra signalas, kad laikas kreiptis į medikus? Gerti vaistus? Į visus šiuos klausimus 15min atsako vaikų gydytoja, „Mama, aš sergu“ direktorė Indrė Plėštytė-Būtienė.
Skirtingi matavimo būdai
Pasak vaikų gydytojos, nors ilgą laiką populiariausias temperatūros matavimo metodas buvo dedant termometrą į pažastį po drabužiais, būdų įvertinti kūno temperatūrą atsiranda vis daugiau. Nustatyti ją galima ir naudojant kaktos, burnos, taip pat ausies, tiesiosios žarnos termometrus.
„Matuoti išangėje arba ausies būgnelyje – geriausia, tuomet matuojama vidinė, ne išorinė organizmo temperatūra, jai mažiausią įtaką daro aplinka, todėl temperatūra čia – pastoviausia. Ausies būgnelyje kylanti temperatūra apskritai pastebima greičiausiai“, – tikino I.Plėštytė-Būtienė.
Matavimui burnoje reikia tinkamai pasiruošti – labai svarbu matuojant temperatūrą nekalbėti, susičiaupti, kvėpuoti pro nosį. O tai dažnai gana sudėtinga, ypač vaikams, kuriems išbūti ramiai kelias minutes neretai tampa tikru iššūkiu.
Gydytoja sako, kad vis daugiau tėvų vaikams temperatūrą ima matuoti bekontakčiais, infraraudonųjų spindulių termometrais – jie pažangesni, greitesni, higieniški. Jais matuojama temperatūra ne tik kūno temperatūrą, bet ir aplinkos, maisto, vandens temperatūrą (diapazonas – nuo 0 iki 100 °C).
Be to, bekontakčiai termometrai patys nusistato matavimo atstumą, ir jei atstumas per didelis, termometras nematuoja.
Tačiau pasirinkę tokį būdą, esą turėtų žinoti, kad matuojant kaktą, prieš tai reiktų tinkamai pasiruošti.
„Tėvams atrodo, kad užtenka priglausti termometrą prie kaktos, paspausti mygtuką ir temperatūra jau pamatuota. Tačiau tuomet jie atlekia pas gydytojus ir tikina, kad „termometras nesąmones rodo“ – termometras išmatuoja plaukų, antakių ar net oro temperatūrą.
Kakta yra ta vieta, kuri greitai sušyla, greitai atšąla, todėl tokiu būdu matuojant temperatūra skirsis priklausomai nuo to, ar vaikas grįžo iš lauko, ar buvo namuose, be to, temperatūra bus kitokia, jei vaikas gulėjo prie radiatoriaus. Termometras taip pat rodys skirtingą temperatūrą, jei termometras buvo laikomas prie lango ir jei ant pagalvės", – pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Idealios temperatūros nėra
Pasak pašnekovės, taip pat svarbu žinoti, kad priklausomai nuo matavimo būdo skirtingose kūno vietose skiriasi ir pati temperatūra, jos normos. Tarkime, matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje ji bus aukštesnė nei tuo pat metu matuojant pažastyje, burnoje.
„Vieno tikslaus skaičiaus, kokia turi būti ideali temperatūra, nėra. Matuojat išorinę temperatūrą, normali laikoma iki 37 laipsnių, tačiau matuojant vidinę ji bus maždaug 0,4–0,5 laipsnio aukštesnė už išorinę. Todėl visuomet sakau – nebijokite temperatūros, daug svarbiau – vidinė vaiko būklė, kaip jis jaučiasi“, – 15min sakė gydytoja.
I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi, kad temperatūra nėra vienintelis infekcijos požymis, kartais vaikas gali prastai jaustis, nors temperatūros ir neturėti, ir priešingai – termometras rodys 37,8 laipsnius, tačiau vaikas bus linksmas, žvalus, judrus.
„Jei temperatūra nevargina nereikia skubėti jos „numušti“, nereikia skubėti gydyti vaiko, ką daugelis bando daryto. Reikėtų žinoti, kad kūdikiams vaistus gydytojai įprastai išrašo, jei jų temperatūra siekia 38 laipsnius, suaugusiems – 38,5. Kita kalba, jei temperatūra vargina, jei skauda galvą, gerklę, tuomet vaiko kankinti nereiktų ir geriausia prieš miegą, ją sumažinti vaistais“, – kalbėjo I.Plėštytė-Būtienė.
Ligą išduoda ne temperatūra, o prasta savijauta
Kita vertus, reiktų žinoti, kad dažniausiai temperatūra praėjus kelioms dienoms pati ima kristi – taip organizmas kovoja su virusu.
„Karščiavimas yra skirstomas į subfebrilų (iki 38 laipsnių) ir febrilų (38 laipsniai ir daugiau). Subfebrilus dažniausiai užsitęsia po infekcijų, virusinių susirgimų, jei sergama kokia nors lėtine liga. Todėl aiškaus atsakymo į klausimą, kokia temperatūra jau laikoma karščiavimu, nėra – tai labai individualu“, – sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Medikės teigimu, kai kyla klausimas, ar temperatūra pavojinga, svarbu atkreipti dėmesį į konkretų vaiką, konkretų atvejį – temperatūrai kylant padažnėja ir kvėpavimas, todėl jei vaikas turi, pavyzdžiui, širdies ydą, greitesnis širdies plakimas vaikui gali turėti neigiamą poveikį, todėl temperatūrai kilti neturėtų būti leidžiama. Kita vertus, esą būna, kad vaikas gerai jaučiasi, yra linksmas, judrus, nors termometras rodo 39 laipsnius – tokiu atveju nebūtinai reikia įjungti avarinę šviesą.
Daugelis per greitai griebiasi vaistų, net tuomet, kai tam nėra būtinybės
„Viskas priklauso nuo vaiko, nuo jo amžiaus. Net jei temperatūra aukšta, tačiau ji nebekyla, jei nėra febrilinių traukulių, o netrukus ir žandai ėmė rausti, vadinasi, išsiplėtė kraujagyslės ir galima laukti, dar negerti vaistų“, – sakė ji.
Apskritai I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi, kad daugelis per greitai griebiasi vaistų, net tuomet, kai tam nėra būtinybės. Esą neretai tėvai skuba mažuosius vežti tiesiai į ligoninės perimamąjį, net tuomet, jei naktį vaikui temperatūra pakilo iki 37,2 laipsnių.
„Būna, kad vaikui nėra jokių peršalimo požymių, jis net nesijautė blogai. Tuomet paklausiu tėvų – tai kodėl jūs tuomet matuojate temperatūrą? O jie atsako: „Bijome, kad nesusirgtų. Tokia panika dažnai bereikalinga – temperatūra toli gražu nėra pagrindinis infekcijos požymis“, – pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Pakelti temperatūrą gali ir maistas, ir per šilti drabužiai
Labai svarbu žinoti ir tai, kad temperatūra gali pakilti arba nukristi dėl daugelio veiksnių, tam įtakos turi ne tik temperatūros matavimo būdas, bet ir laikas, kada matuojama, maistas, kurį valgome, net tai, kaip apsirengę esame.
„Tarkime, vaikas suvalgė kokios nors aštresnės sriubos – temperatūra gali šoktelti iki 37,2 laipsnių, tas pats gali nutikti, jei jis per šiltai prirengtas, jei jam tiesiog per karšta, tačiau tai nebus infekcijos požymis. Labai svarbu tuos dalykus atskirti“, – sakė gydytoja.
Reiktų žinoti, kad temperatūra visuomet šiek tiek pakyla antroje dienos pusėje, todėl ryte ji veikiausiai bus žemesnė nei dienos pabaigoje, taip pat apie 0,5 laipsnio moterims ji gali pakilti ir antroje mėnesinių pusėje (po ovuliacijos), nėštumo metu.
Temperatūra gali šoktelti iki 37,2 laipsnių ir tuomet, jei vaikas suvalgė aštresnės sriubos ar yra per šiltai apsirengęs, tačiau tai nebus infekcijos požymis
Temperatūros svyravimams įtakos gali turėti ir stresas, įvairių vaistų, alkoholio, kofeino turinčių produktų vartojimas, taip pat – nemiga, fizinis krūvis – po aktyvios veiklos temperatūra visuomet šiek tiek pakyla.
„Visuomet turime pagalvoti apie aplinkybes, geriausia, jei prieš matuojant temperatūrą vaikas nusiramintų, šiek tiek pagulėtų, ypač jei temperatūra matuojama pažastyje, arba matuojama kakta. Taip pat patarimas – atidžiai skaityti termometrų instrukcijas – svarbu žinoti, kaip tinkamai matuoti su konkrečiu termometru, o ne eksperimentuoti. Dažniausia klaida – skaitmeninius termometrus žmonės laiko per trumpai, net jei jie supypsi, laikyti reikėtų penkias minutes. Dar viena dažna klaida – matuojama drėgnoje pažastyje arba priteptoje įvairių kosmetikos priemonių – tuomet skaičiai nėra tikslūs. Kita vertus, termometras šiaip sau nesugalvos rodyti 39 laipsnių temperatūros, jei ši bus normali“, – pasakojo gydytoja.
I.Plėštytė-Būtienė papasakojo ir apie vadinamos „sveikos“ temperatūros amplitudę, kuri neretai gali svyruoti tiek į vieną, tiek į kitą pusę nuo vadinamosios normos 36,7. Gydytojai normalios temperatūros amplitudę piešia gana plačią – nuo 35,2 iki 37,4 laipsnių.
„Jei įprasta temperatūra dažniausiai yra aukštesnė už vadinamąją normą, pirmiausia reiktų atlikti tyrimus. Kartais aukštesnė temperatūra pakyla nuo dažno antibiotikų vartojimo, kai išsivysto grybelinė žarnyno infekcija. Tačiau, jei tyrimai nieko blogo nerodo, jei nėra jokių uždegimų – iki 37 laipsnių jaudintis nevertėtų. Panašiai ir su įprastai per žema temperatūra, iki 36 laipsnių viskas gerai, o nukritus žemiau organizmui taps vėsu.
Karščiavimas yra pagalba imuninei sistemai, tam, kad virusai žūtų. Tačiau kai kurių imuninė sistema pasirenka virusus ne sudeginti, o atšaldyti, tikėdamasi, kad taip jie žus“, – sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Gydytojos teigimu, norint dar tikslesnių rezultatų, temperatūrą vertėtų matuoti kaskart toje pačioje vietoje tuo pačiu prietaisu. Taip pat rekomenduojama, kad namuose atskirą termometrą turėtų kiekvienas šeimos narys, o jei matuojama vidinė temperatūra burnoje ar tiesiojoje žarnoje – tokiu atveju atskiri termometrai tiesiog privalomi dėl higienos.
