Ką turėtume žinoti apie vaikų viduriavimą?
Viduriavimas pagal ligos eigą skirstomas į ūminį (trunkantį iki 2 savaičių) ir lėtinį, o pagal priežastį – į infekcinį ir neinfekcinį. Žarnyno infekcijomis vaikai serga labai dažnai: Europoje vaikas iki 3 metų amžiaus viduriuoja iki 2 kartų per metus. Tai lemia vaikų imuninės ir virškinimo sistemos ypatumai, taip pat ir higienos įgūdžiai.
Vaikams iki 5 metų amžiaus infekcinį viduriavimą dažniausiai sukelia virusai (rota-, nora-, adenovirusas ir kiti), kurių plitimą mažai veikia higienos įgūdžiai. Tokiu atveju geriausia apsauga yra vakcina, deja, ji yra sukurta tik nuo rotaviruso. Tose šalyse, kur ir valstybė kompensuoja vakcinavimą nuo rotaviruso, sergamumas šia infekcija smarkiai mažėja. Vyresni vaikai serga rečiau, jiems viduriavimą dažniau sukelia patogeninės žarnyno bakterijos – salmonelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos, šigelės.
Tačiau ne kiekvienas vėmimas ar viduriavimas yra infekcinis. Kūdikis, pirmą kartą paragavęs naujų maisto produktų, staigiai pakeitus mišinuką ar davus „tikro“ karvės pieno, gali jo netoleruoti ir vien dėl šių priežasčių vemti ir viduriuoti. Kartais ir patys vaikai prisiskina ir privalgo neprinokusių uogų ar vaisių, nepakankamai sukramto maistą ar suvartoja per daug produktų su saldikliais, kurių dedama į gaiviuosius gėrimus, saldainius, kramtomąją gumą. Tai – alimentarinės viduriavimo priežastys. Viduriuojama dėl alergijos maisto produktams, celiakijos, cistinės fibrozės. Laktozės ar kitų angliavandenių netoleravimo atvejų daugėja vaikui augant, kaip ir kitos patologijos, būdingos suaugusiems asmenims, – Krono ligos ir opinio kolito, kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo ar dirgliosios žarnos sindromo atvejų. Viena iš viduriavimo priežasčių, kuri nepriklauso nuo amžiaus, – antibiotikų vartojimas.
Kas vyksta vaiko pilve viduriuojant? Kodėl svarbu atkurti skysčių balansą ir natūralią žarnyno mikrobiotą?
Pokyčiai organizme viduriuojant priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Vėmimas ir viduriavimas yra natūralios organizmo gynybinės reakcijos.
Infekcijos metu, atsižvelgiant į sukėlėją, galimi keli patogeneziniai mechanizmai (invazija (įsiskverbimas), adhezija (sukibimas), enterotoksinų ar citotoksinų gamyba), kurie lemia žarnų gleivinės uždegimą ir funkcijų sutrikimą. Išmatos tampa vandeningos, gausios, dažnos, gali atsirasti gleivių, kraujo priemaišų. Sutrinka virškinimas – pilvą pučia, skauda. Infekcijos metu beveik visada kartu vargina karščiavimas, vėmimas. Visais atvejais sutrinka normali žarnyno mikrobiota.
Ligos sunkumą nulemia skysčių netekimo (dehidracijos) laipsnis ir proceso generalizacija (dėl invazinių mikroorganizmų). Dehidracija priklauso nuo karščiavimo intensyvumo, vėmimo ir viduriavimo dažnio ir būdingesnė virusiniams sukėlėjams. Kūdikiams ir senyvo amžiaus asmenims viduriavimas yra sunkesnės eigos.
Gydytojo apžiūra vaikams viduriuojant rekomenduojama:
- jei serga labai mažas vaikas,
- viduriuojama daugiau nei 8 kartus per dieną,
- dažnai vemiama (ypač, jei su tulžies priemaiša),
- jei vaikas serga gretutine liga,
- pastebimi sunkios dehidracijos požymiai (vaikas mažai šlapinasi, tampa vangus ir kt.),
- įtariant chirurginę patologiją.
Nepavykus atkurti skysčių balanso, tenka kreiptis į gydymo įstaigą ir tirpalus bandyti supilti per nazogastrinį zondą ar skirti lašelines – infuzinę terapiją kristaloidų tirpalais.
Kaip gydomas viduriavimas?
Medikamentinis gydymas skirtas skysčių ir elektrolitų netekimui sumažinti. 2014 m. Europos pediatrų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos specialistų ir Pediatrinių infekcinių ligų draugijos parengė Įrodymais pagrįstas vaikų ūminio gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) gydymo rekomendacijas (A. Guarino, J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2014 Mar 31). Jose pabrėžiama, kad vaikams iki 5 metų amžiaus, kurie serga gastroenteritu, antimotilinių vaistų (loperamido) skirti nerekomenduojama.
Daugiau informacijos čia.
