Iki liepos 29 d. Kauno apskrityje jau užregistruoti 42 kokliušo atvejai, kai visus 2013 m. buvo 29 susirgimai, praneša Kauno visuomenės sveikatos centras.
Bauginantys skaičiai
Daugiausiai kokliušo atvejų registruota Kauno mieste – 36, Kauno rajone – 5, Prienuose – 1. Daugiausia sirgo vaikai – 35, iš jų 15 buvo iki 3 metų amžiaus ir 12 – 12-15 metų. 15 susirgusių vaikų nuo kokliušo buvo neskiepyti.
Kauno mieste užregistruoti ir 7 šios ligos protrūkiai: 2 – vaikų ugdymo įstaigose, 5 – namų aplinkoje. Ligos protrūkis skelbiamas, kai per 14 – 21 dienų laikotarpį toje pačioje įstaigoje ar šeimoje susirgo 2 ir daugiau asmenų.
Kauno mieste užregistruoti ir 7 šios ligos protrūkiai: 2 – vaikų ugdymo įstaigose, 5 – namų aplinkoje.
Gresia daug komplikacijų
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė primena, kad kokliušas – ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Dėl savo simptomų panašumų dažnai gali būti painiojamas su įprastu peršalimu. Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: truputį pakyla temperatūra, asmuo pradeda kosėti. Kosulys vis stiprėja, po 1 - 2 sav. atsiranda kosulio priepuoliai, kurie, negydant, gali tęstis 4 - 6 savaites. Toks kosulio priepuolis gali užtrukti net iki keliolikos minučių. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos tokių priepuolių, dažniausiai jie paūmėja ir vargina naktimis.
Galimos šios ligos komplikacijos: gerklų gleivinės uždegimas, bronchų gleivinės uždegimas, plaučių uždegimas, galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas, kvėpavimo sustojimas.
Sunkiai atpažįstama liga
Kokliušas plinta artimo kontakto metu, oro lašeliniu būdu. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, kokliušo bakterijos plinta seilių lašeliais. Į aplinką patekusios bakterijos, lengvai prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą. Tikimybė užkrėsti kitus šeimos narius siekia net iki 80 proc.
Tikimybė užkrėsti kitus šeimos narius siekia net iki 80 proc.
Dažnai užsikrečiama nuo vyresnių vaikų ar tėvų. Šeimos nariai neretai neįtaria esą šios infekcijos nešiotojai, mat diagnozuoti kokliušą galima tik atlikus specifinius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai niekuo nesiskiria nuo įprasto peršalimo. Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai lieka nediagnozuotas, atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nors nuo 10-20 proc. ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų serga kokliušu.
Vaikus būtina skiepyti
Vienas efektyviausių kokliušo profilaktikos būdų – skiepijimas. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai pradedami skiepyti neląsteline kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių amžiaus. Trys vakcinos dozės įskiepijamos kas du mėnesiai, ketvirtoji – vaikui sulaukus 18 mėnesių amžiaus.
Būdami 6–7 metų amžiaus vaikai skiepijami imunitetą sustiprinančiąją vakcinos doze, turinčia kokliušo komponentą. Pasiskiepijus trimis vakcinos dozėmis 80 proc. paskiepytųjų susidaro pakankamas imunitetas, kuris ima silpnėti praėjus 3 metams po skiepijimo ir trunka 4-12 metų, tad paauglių ir suaugusiųjų apsauga nuo kokliušo sumažėja iki minimumo ir jie tampa imlūs ligai. Todėl paaugliams ir suaugusiems rekomenduojama pasiskiepyti imunitetą sustiprinančiąja vakcina, turinčia kokliušo komponentą.
