Vis tik šeimos gydytojai teigia, jog šiandieniniame išmaniųjų įrenginių ir kompiuterių pasaulyje vaikas per vienerius metus iš puikiai matančio tampa būsimu optikos klientu arba susirangęs lovoje prie kompiuterio spėja iškreipti ir savo stuburą.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro stebėsenos skyriaus 2015 metais atlikta vaikų sveikatos būklės analizė rodo, kad kas ketvirtas (27,90 proc.) vaikas lankantis priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas turi regos sutrikimų. Su amžiumi padėtis tik prastėja, beveik trečdaliui (31,36 proc.) mokyklas lankančių vaikų yra nustatomi regos sutrikimai.
„Profilaktiniai tyrimai priklauso nuo amžiaus, jų periodiškumas yra nustatytas teisės aktų“, – sakė Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja V.Daugėlienė.
Naujagimis iš pradžių turi būti tikrinamas kas mėnesį, nuo pusės metų – kas tris mėnesius. Vėliau, kai vaikui sukanka vieneri, užtenka kartu su juo gydytojus aplankyti kartą per metus.
Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Asta Mačienė patarė vaikus iki trejų metų pas gydytojus atvesti šiek tiek dažniau – maždaug kas 9 mėnesius.
Vaikus iki trejų metų pas gydytojus atvesti šiek tiek dažniau – maždaug kas 9 mėnesius.
Net ir uždelsę pasitikrinti tėvai privalo dvimetį ar trimetį parodyti gydytojams, jei nori jį leisti į darželį – šios įstaigos mažylių be sveikatos pažymėjimo tiesiog nepriima.
Antakalnio poliklinikos gydytoja A.Macienė teigia, jog dauguma tėvų vaikus profilaktinei apžiūrai atveda todėl, kad reikalinga gydytojo pažyma mokyklai. Jei ne šis „popierėlis“, pastebėti vaiko sveikatos sutrikimą ir laiku jį sustabdyti taptų dar sunkiau.
Ką šių profilaktinių apsilankymų metu tikrina gydytojai?
Jei vaikas dar tik kūdikis, svarbu įvertinti jo ūgį ir svorį (ar auga normaliai), psichomotoriką, bendrą vystymąsi. Vaikui paūgėjus, tikrinama rega, klausa, judėjimas.
Tėvų požiūris: kur aukso vidurys tarp abejingumo ir paranojos?
V.Daugėlienė teigė, jog tėvai dažniausiai yra pakankamai atidūs ir vaikų sutrikimus pastebi greitai. Tiesa, kartais atėjus pasikonsultuoti dėl kosulio išsaiškinama, jog negalavimas – visai kitas.
„Turbūt dažniausiai praleidžiamas dantų gydymas – patikrinimo metu odontologas tik patikrina ir užrašo savo pastebėjimus. Todėl kartais primename tėvams, kad reikia sutaisyti vaiko dantį“, – sako V.Daugėlienė.
Tėvų požiūris į būtinybę tikrinti savo vaikų sveikatą varijuoja nuo atsainaus iki „mano vaikas tikrai kažkuo serga!“
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro stebėsenos skyriaus specialistai pabrėžia, kad gautos Vaiko sveikatos pažymėjimo formos yra užpildomos tik dalinai, pasitaiko netikslumų ir pavienių klaidų.
Dažniausia yra neužpildoma „Dantų ir žandikaulių būklės įvertinimo“ dalis, kurią turi pildyti vaiko gydytojas odontologas. Vadovaujantis 2015 m. vaikų sveikatos būklės analizės duomenimis, iš priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų gauta tik 94,26 proc. sveikatos pažymėjimų su odontologo užpildyta dalimi. Mokyklas lankančių vaikų sveikatos pažymėjimų formos pildomos irgi prastai – 86,30 proc. sveikatos pažymėjimų buvo su odontologo užpildyta dalimi.
A.Mačienės teigimu, tėvų požiūris į būtinybę tikrinti savo vaikų sveikatą varijuoja nuo atsainaus iki „mano vaikas tikrai kažkuo serga!“. Yra tėvų, kuriems niekuomet negana tyrimų ar konsultacijų dėl menamo vaiko negalavimo ar ligos.
Kita vertus, ji niekada neatsisako atlikti papildomo tyrimo, jei naujagimio susilaukusi mama tikina, kad „kažkas negerai“. Šiuo atveju motinos intuicija neretai pasitvirtina.
Gydytoja taip pat teigė, jog šeimose, kur su vaikais bendraujama, yra stiprus tėvų ir vaikų ryšys, įvairios vaikų sveikatos problemos pastebimos greičiau. Kartais šeima nebūtinai yra probleminė, tačiau tėvai labai daug dirba ir nepastebi vaiko laikysenos ar regėjimo pokyčių.
Dėl stuburo iškrypimų taip pat kalti kompiuteriai
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro stebėsenos skyriaus 2015 m. atlikta vaikų sveikatos būklės analizė rodo, kad beveik kas trečias (32,71 poc.) mokyklą lankantis mokinys turi skeleto-raumenų sistemos sutrikimų.
Antakalnio poliklinikoje dirbanti A.Mačienė teigė, jog pastaruoju metu vaikai dažniausiai turi problemų su regėjimu bei stuburu. Vystosi skoliozės, kojų, pėdų problemos (plokščiapėdystė).
Nors patologinių stuburo vystymosi sutrikimų gali būti ir jaunesniame amžiuje, dažniausiai problemos prasideda vaikui išėjus į mokyklą – 7-erių metų.
„Dar vienas augimo šuolis – 12–13-os metų. Kai vaikai paauga kone 10 centimetrų per metus, žinoma, stuburas gali pradėti krypti, – pritarė ir Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja V. Daugėlienė. – Tačiau kai kuriais atvejais pasitaiko ir įgimtas polinkis, pavyzdžiui, į silpną stuburą, silpną jungiamąjį audinį ir raumenis. Prie to dar prisideda netaisyklingas sėdėjimas, nešiojamų kuprinių svoris.“
Stuburo iškrypimus taip pat lemia darbas prie kompiuterio pusiau gulomis, susirangius, fizinio krūvio nebuvimas.
Vaikų ligų gydytojos A.Mačienės teigimu, stuburo iškrypimus taip pat lemia darbas prie kompiuterio pusiau gulomis, susirangius, fizinio krūvio nebuvimas. Pasitaiko ir atvejų, kai paaugliui styptelėjus jo nugara tampa nesimetriška, tačiau po metų ima ir išsitiesina. V.Daugėlienė sako, jog kartais vien profilaktinio patikrinimo užtenka, kad vaikas atsikratytų blogo įpročio kreivai sėdėti ar dirbti prie kompiuterio.
„Vaikai šiandien yra labai imlūs ir kartais užtenka pačiam vaikui prieš veidrodį parodyti, kaip jis turi stovėti, kaip atlošti pečius, kokia turi būti ta laikysena“, – sako Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja.
V.Daugėlienė pastebi, jog paaugliai skundžiasi ir skrandžio sutrikimais. Tokie „nevaikiški“ negalavimai vystosi dėl nereguliarios mitybos, nejudrumo, taip pat ir dažnai emocinę įtampą patiriantiems paaugliams.
Per metus situacija gali ženkliai pablogėti
V.Daugėlienė taip pat teigė, jog kartais, kai tėvai pastebi, kad vaikui skaudą galvą, jis tapo pernelyg išsiblaškęs, dėl to būna kalti regėjimo sutrikimai.
Tai, kad vaikų rega prastėja, vaikų gydytojos A.Mačienės teigimu, lemia tendencija jau kūdikiams duoti įvairius išmaniuosius prietaisus.
„Žinoma, tai yra lengviausias būdas, atsiprašau už pasakymą, atsikratyti vaiko. Padavei telefoną, kompiuterį – ir tylu, ramu. Tačiau regėjimas dėl to tikrai kenčia“, – sakė gydytoja.
Antakalnio poliklinikos medikė teigia, jog kai kuriuos vaikus pamačius po metų situacija būna stipriai pablogėjusi.
„Būna vaikų, kurie neturi jokių kitų sutrikimų, taigi juos matau kartą per metus. Ir žiūrėk – styptelėjo, jau stuburas pasidarė kreivesnis. Arba intensyviai „padirbėjo“ su technika – ir nors praėjusiais metais matė puikiai, šįmet regėjimas jau gerokai prastesnis. Jei ne ta prievolė gauti gydytojo pažymėjimą prieš mokyklą, turbūt, situacija būtų gerokai prastesnė“, – svarstė A.Mačienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina tėvus laiku pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu – ne tik dėl formalių reikalavimų, tačiau ir dėl paties vaiko gerovės ir laikytis gydytojų rekomendacijų, jei pastebimas sveikatos nukrypimas nuo normos.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
