Su gydytoja, vaikų pulmonologe, docente, Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadove Valdone Misevičiene kalbamės apie kosulį – kodėl pradedama kosėti, kaip to kosulio išvengti ir kada jau turėtume suskubti pas specialistą, kad atsikratytume šio įkyraus ir varginančio negalavimo.
„Dažniausiai įprasta sieti kosulį su apatinių kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas, plaučių uždegimas, astma, tačiau lygiai taip pat dažnai, o gal ir dažniau, kosulį sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligos, kurios gali būti pačios įvairiausios – sloga, gerklės uždegimas, adenoidų ir tonzilių padidėjimas, sinusitas, laringitas ar kita patologija.
Staiga atsiradęs kosulys sveikam vaikui gali būti springimo pasekmė, o nuolatinis drėgnas kosulys gali perspėti apie rimtesnę lėtinę patologiją.
Kosulį provokuoti gali ir gastroezofaginis refliuksas, rūkalų dūmai bei kiti aplinkos rizikos veiksniai. Kai kada kaltę bandoma suversti kirminams, tačiau šiais laikais tai labiau kazuistika nei tikrovė. Taigi, priežasčių yra pačių įvairiausių, kurias svarbu pirmiausiai nustatyti ir tik po to spręsti, kokie pavojai už to slypi bei koks geriausias būdas kosinčiam pacientui padėti",– sako vaikų pulmonologė V.Misevičienė.
– Vadinasi, jeigu kamuoja sloga, jai pasibaigus turėtų baigtis ir kosulys?
– Tikrai taip, jei pagrindinė kosulio priežastis yra sloga. Šiuo atveju kosulys būna ypač varginantis, net kartais gąsdinantis dėl savo priepuolinio pobūdžio, skardumo ir intensyvumo, todėl nenuostabu, kad pagrindinis akcentas tenka kosulio, o ne nosies gydymui.
Deja, vien tik inhaliacijos ir vaistai nuo kosulio nepadės, jei nosis bus užgulusi ir gleivės ant užpakalinės nosiaryklės sienelės nuolat dirgins kosulio receptorius. Taigi kartais – vienintelis stebuklas vaiko kosuliui įveikti – tinkama nosies priežiūra ir jos tualetas.
– Ar galite pagal kosulį pasakyti, kokią liga jis pranašauja?
– Tikrai ne visada, nebent jis būna labai tipinis, pavyzdžiui, kai sergama kokliušu, laringitu. Sausas kosulys dažniau būdingas ūminėms ligoms, o nuolat pasikartojantis ar trunkantis ilgiau nei keturias savaites produktyvus kosulys gali būti lėtinės pūlingos plaučių ligos požymis. Visais atvejais stengiamės įvertinti kosulio pobūdį, atsiradimo laiką ir periodiškumą, intensyvumą, trukmę, vaiko amžių bei kitus lydinčius simptomus.
– Kuo skiriasi sausas ir drėgnas kosulys?
– Sausas kosulys yra dirginantis, skardus, kartais lydimas gerklės skausmo, nosies užgulimo, kai neatkosima jokio sekreto arba atkosima nedaug gleivių priepuolinio sauso kosulio pabaigoje. Kartais jis gali atrodyti grėsmingai, nors priežastis bus pakankamai paprasta.
Drėgnas kosulys įvardijamas tada, kai atkosima skaidrių ar pūlingų skreplių. Ar toks kosulys galėtų būti pavojingas, priklausys nuo papildomų veiksnių ir aplinkybių.
Kartais kosulio pobūdį nupasakoti sudėtinga, todėl atskirais atvejais naudinga turėti įrašytą kosulio garsą telefone.
Priežasčių, dėl ko atsirado kosulys, yra labai daug ir apie kai kurias jų svarbu išsiaiškinti kuo greičiau.
Ligos metu kosulio pobūdis gali kisti, todėl svarbu stebėti, kaip kosulys keičiasi ir kas tam turi didžiausios įtakos.
– Per kiek laiko vaikui turėtų praeiti kosulys?
– Jeigu kosulys prasidėjo dėl ūmios kvėpavimo takų infekcijos, jis turėtų praeiti per 7–21 dieną. Jeigu simptomai užsitęsia ilgiau nei keturias savaites ir tai yra vienas ir tas pats epizodas, reikėtų sunerimti. Dažnai per tas keturias savaites įvyksta keli paūmėjimai, tačiau pacientai juos sujungia į vieną ir pamiršta, kad bent trumpas pasveikimo epizodas per tą laikotarpį tikrai buvo.
Pavyzdžiui, vaikas ūmiai susirgo, pakosėjo, gydėsi savaitę laiko namuose, atrodė, jau pasveiko, išėjo į kolektyvą, o po kelių dienų vėl ėmė sirgti, gal net sukarščiavo ar atsirado papildomų simptomų. Tokiu atveju tai bus du atskiri, o ne vienas susirgimo epizodas.
– Ar kosulys yra užkrečiamas?
– Pats kosulys savaime nėra užkrečiamas, užkrečiama yra ūmi respiracinė kvėpavimo takų infekcija, sukėlusi kosulį. Jeigu vaikas serga virusine infekcija, net jei nekarščiuoja, žinoma, reikėtų neiti į kolektyvą ir gydytis namuose, kol praeis ūmus infekcijos periodas. Kadangi techniškai tą padaryti pakankamai sudėtinga, todėl vaikų kolektyvuose infekcijos židinių tikrai daug.
Būna tokių situacijų, kai vaikai kosi dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, serga astma, turi padidintą bronchų jaudrumą, serga neinfekcine lėtine liga arba kosulys net nėra susijęs su kvėpavimo sistemos liga. Šias priežastis patikslina ir įvertina gydytojas specialistas, kuris gydymo išraše pažymi, gali vaikas lankyti kolektyvą ar ne.
– Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
– Pulmonologo arba kito specialisto konsultacija būtinai reikalinga, jeigu kosulys kartojasi dažnai, yra užsitęsęs keturias savaites ir ilgiau, yra priepuolinis, lydimas temperatūros, dusulio, kvėpavimo pastangų, mitybos ar kitų reikšmingų sutrikimų. Priežasčių, dėl ko atsirado kosulys, yra labai daug ir apie kai kurias jų svarbu išsiaiškinti kuo greičiau.
– Papasakokite, ką reikėtų žinoti apie bakterijas, kurios sukelia kosulį?
– Dažniausiai kosulį sukelia virusinės, o ne bakterinės infekcijos, ypač mažesniems, ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jei kosulio priežastis yra bakterinės kilmės uždegimas, dažniausias kaltininkas yra streptokokas.
Jei uždegimą sukėlė atipiniai mikroorganizmai, dažniausiai patvirtiname Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae sukeltą infekciją. Pastarieji nulemia vangią, užsitęsusią ligos eigą, atkaklų ir priepuolinį kosulį, neretai lydimą bronchų obstrukcijos, dusulio. Kaip ir virusui, šiai infekcijai būdinga plisti kolektyvuose bei namuose tarp šeimos narių. Reikėtų nepamiršti, kad kosulį gali sukelti ir tuberkuliozė, kokliušas bei kitos retesnės ar mišrios infekcijos.
Nerekomenduojame pacientams patiems įtarti ir savarankiškai tirtis dėl vienos ar kitos infekcijos, nes nėra nei vieno pakankamai specifiško ar jautraus tyrimo metodo neabejotinai nustatančio pagrindinį ligos sukėlėją. Tyrimai yra vertingi tik tuomet, kai juos paskiria ir vertina specialistas .
– Kaip išgydyti kosulį? Ką manote apie sirupus ir visas kitas priemones, kuriomis gydome kosulį?
– Jeigu kalbame apie ūmų, infekcijos sukeltą kosulį, dažniausiai užtenka sutelkti dėmesį į nosies higieną, vartoti pakankamai skysčių, sveikai maitintis ir ilsėtis. Kosulys praeis savaime, nurimus virusinės infekcijos požymiams.
Deja, dažniausiai norime pasveikti greičiau nei yra natūrali ligos eiga, todėl atsiranda pavojus persistengti ir vartoti per daug vaistų, kurie labiau sukelia riziką alerginėms reakcijoms ir kitiems nepageidaujamiems reiškiniams atsirasti nei padeda pacientui.
Jei infekcija bus bakterinės kilmės ar bus sukelta atipinių sukėlėjų, gali tekti gydytis antibiotikais, o kosulys, lydimas dusulio, palengvėja po bronchus plečiančių vaistų ar kitokio specifinio gydymo, kurį paskiria gydytojas.
Jei vartosime vaistus nuo kosulio, reikėtų prisiminti, kad kosulį dažniau reikia skatinti nei jį slopinti, patartina rinktis vieną vaistinę medžiagą nei jų derinį.
Lėtinio ir pasikartojančio kosulio priežastį kartais išaiškiname, tik atlikus bronchoskopiją ar genetinius tyrimus. Tuomet gydymas gali būti dar kitoks nei anksčiau minėtas. Taigi, kiekviena situacija yra skirtinga ir reikalauja individualaus požiūrio į pacientą.
Dažnai kosulį pacientai pradeda gydytis patys arba pasitarę su vaistininku. Vartojami įvairūs sirupai nuo peršalimo ir kosulio, homeopatiniai bei kiti preparatai. Tai bene perkamiausia nereceptinių vaistų grupė visame pasaulyje, tačiau, deja, stebuklingos piliulės nėra.
Jei vartosime vaistus nuo kosulio, reikėtų prisiminti, kad kosulį dažniau reikia skatinti nei jį slopinti, patartina rinktis vieną vaistinę medžiagą nei jų derinį, vartoti vaistus taip, kaip nurodyta, ir tik atitinkamai trumpą laiką. Ilgas tokių vaistų vartojimas ar keitimas vieno sirupo kitu dažniausiai didesnės naudos neatneša.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo įvairios inhaliacijas per ultragarsinius ar kompresorinius inhaliatorius. Jei šia technika naudojamės teisingai, inhaliacijos tikrai palengvina kosulį ir net gerai išvalo nosį, ypač jei pasitelkiame specialius priedus, skirtus inhaliacijoms per nosį.
Inhaliacijoms tinka 2–3 proc. druskos tirpalas ar kiti specialūs tirpalai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas arba vaistininkas.
