Balandžio 5 d. duomenimis, Lietuvoje užfiksuoti 406 tymų susirgimo atvejai šiemet. Deja, skaičius vis didėja. „Mano nuomone, tai yra didžiulė problema, kurią galime sustabdyti tik skiepydami vaikus ir suaugusiuosius, kurie jau nebeturi imuniteto“, – įsitikinusi Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė.
Pasak jos, saugūs gali jaustis tik tie asmenys, kurie buvo paskiepyti dviem vakcinomis (Lietuvoje taip skiepyti pradėta nuo 1988 m.), arba tie, kurie šia liga yra persirgę. Skiepytiems tik kartą medikai siūlo pasidaryti tymų antikūnų tyrimą ir išsiaiškinti – turi imunitetą ar ne.
Jei imunoglobulinas G yra daugiau kaip 200, skiepytis nereikia – tai rodo, kad jūs turite imunitetą.
„Jei imunoglobulinas G yra daugiau kaip 200, skiepytis nereikia – tai rodo, kad jūs turite imunitetą. Nemažos dalies žmonių imunoglobulinas G yra mažas – apie 50, tokiu atveju reikėtų pasiskiepyti“, – paaiškina gydytoja.
Su V.Strazdiene kalbame apie vaikų skiepijimą – kokie skiepai priklauso Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriui ir yra kompensuojami valstybės, kokie yra papildomi skiepai ir kaip tėvams nuspręsti – reikia jų ar ne, kokios dažniausios skiepų šalutinės reakcijos ir dėl ko jos kyla.
– Kiek yra skiepų, kuriais skiepijami vaikai?
– Šiuo metu yra apie 30 ligų, nuo kurių galima pasiskiepyti. Pagal naujausią 2018 m. patvirtintą valstybės finansuojamų skiepų kalendorių, kuris vis papildomas (naujausias įtrauktas skiepas yra nuo B tipo meningokoninės infekcijos), skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.
Yra ir papildomų skiepų, kuriais skiepijami keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose yra grėsmė užsikrėsti tokiomis ligomis kaip vidurių šiltinė, geltonasis drugys, hepatitas A ir kiti. Jeigu planuojate vykti į Azijos, Afrikos šalis, be abejo, reikėtų atsižvelgti į reikalingus skiepus ir ne tik paskiepyti vaiką, bet ir patiems pasiskiepyti.
Erkę galima pasigauti ir Vingio parke.
Lietuvoje nekompensuojama erkinio encefalito vakcina. Pas mus didelis sergamumas šia liga ir specifinio gydymo nuo jos nėra. Vaikus galima skiepyti nuo vienų metų, dabar pavasaris, balandis, erkės atsibunda, tad labai rekomenduojame paskiepyti tuos vaikus, kurie dažniau būna su tėvais gamtoje, gyvena miškingose teritorijose. Kita vertus, erkę galima pasigauti ir Vingio parke.
– Skiepijamas asmuo turi būti sveikas. Kaip gydytojas nustato, kad vaiką galima skiepyti: atliekami kokie nors tyrimai ar pakanka apžiūros?
– Paprastai skiepijimą atlieka šeimos gydytojas, jis žino visą to asmens ligos istoriją nuo gimimo, galbūt anksčiau yra buvusios alerginės reakcijos ar imunosupresinės būklės gydymas chemoterapija, onkologinės ligos, kai galbūt tą skiepą vertėtų atidėti. O galbūt yra buvusi stipri alerginė reakcija į komponentą, kuris yra tos vakcinos sudėtyje.
Specialių tyrimų dažniausiai neatliekame, tiesiog bendrai vertiname būklę, matuojame temperatūrą, teiraujamės, ar pastarąsias tris dienas nekarščiavo, ar nebuvo peršalimo, virusinės infekcijos požymių. Rekomenduojama skiepyti visiškai sveiką žmogų. Net jei yra sloga, rekomenduoju skiepijimąsi atidėti, kad pacientas būtų visiškai sveikas – kad susidarytų kuo geresnis imunitetas ir būtų kuo mažiau šalutinių reakcijų.
– Kalbant apie šalutines reakcijas, su kokiomis jų dažniausiai tenka susidurti po skiepų?
– Skiepai turi praeiti visą ilgą kelią, kol ateina į mūsų rinką. Tikrai neturime jokio pagrindo vadinti skiepus nesaugiais. Kiekvienas skiepas turi būti patikrintas klinikiniais tyrimais. Pirma stadija klinikinio tyrimo, -kai skiepijami sveiki savanoriai, žiūrima, kokios reakcijos, kokie galimi šalutiniai poveikiai. Antra ar trečia klinikinio tyrimo stadijos – kai skiepijama daugiau žmonių, kiekvienas jų yra kruopščiai stebimas, registruojamos visos šalutinės reakcijos, atliekami kraujo tyrimai ir begalė procedūrų.
Kai vakcina patvirtinama, toliau registruojamos šalutinės reakcijos. Negaliu sakyti, kad aš – kaip šeimos gydytoja – stebiu šalutines reakcijas, nes viskas registruojama plačiau. Skiepai yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, JAV skiepijama šimtai tūkstančių vaikų. Pagal tuos duomenis yra daromos išvados ir skaičiuojamas šalutinių poveikių dažnis.
Labai mažai pasitaiko tų sunkių anafilaksinių reakcijų, kuriomis visuomenę gąsdina prieš vakcinas nusiteikę žmonės.
O dažniausi šalutiniai poveikiai yra skausmas, paraudimas, patinimas dūrio vietoje, iki trijų dienų gali pasireikšti bendri negalavimo simptomai, gali būti nedidelis karščiavimas. Labai mažai pasitaiko tų sunkių anafilaksinių reakcijų, kuriomis visuomenę gąsdina prieš vakcinas nusiteikę žmonės.
– Tačiau kai kurie tėvai skundžiasi, kad vaikas sunkiai susirgo, jam sukilo didžiulė temperatūra po skiepo.
– Temperatūra nėra katastrofa, rekomenduojame duoti paracetamolio ar ibuprofeno ir per keletą dienų tai praeina.
Reakcija į skiepą priklauso ir nuo pačios vakcinos. Jos skirstomos į antigenines vakcinas, kuriose yra tik tam tikra to viruso ar bakterijos dalelė, antigenas, tai nėra visas virusas ar bakterija. Į tokias vakcinas reakcijos būna gerokai silpnesnės. O, sakykime, skiepo nuo tymų vakcinoje yra gyva susilpninta bakterija. Tai taip pat nėra gyvas virusas, kuris sukelia ligą. Pasiskiepiję šia vakcina jūs nesusirgsite, jūsų vaikas taip pat nesusirgs, tiesiog reakcija, tikėtina, bus didesnė.
Priklauso ir nuo paties asmens, pavyzdžiui, alerginė būklė, kuri gali išprovokuoti didesnę reakciją. Kartais mes negalime nuspėti: ir alergijų, atrodo, nėra, ir vaikas sveikas, bet būna didesnė reakcija.
– Ar tėvai yra informuojami apie galimas reakcijas po skiepų?
– Taip. Galbūt kartais yra laiko klausimas, galbūt šeimos gydytojas, dirbantis valstybinėje poliklinikoje, neturi tiek daug laiko skirti vienam žmogui, neturi laiko tiek daug viską išaiškinti, bet pagal įstatymą tėvai turi pasirašyti sutikimą, kad yra supažindinti su šalutinėmis reakcijomis.
– Ką pasakytumėte ar sakote tėvams, kurie abejoja, ar verta skiepyti savo vaiką?
– Gyvename XXI a. Ar norime, kad vaikų mirtingumas Lietuvoje vėl būtų toks, koks buvo prieš 50 metų ar viduramžiais? Dabar Lietuvoje vaikų mirtingumas yra sumažėjęs iki minimumo, galime paklausti savo senelių, kiek tais laikais vaikų gimdavo ir kiek mirdavo. Vakcinos labai daug prisideda prie to, kad vaikų sergamumas ir mirtingumas mažėtų. Galbūt tymai atrodo ne tokia jau rimta liga, mirtingumas yra apie 0,2 proc. – gal ir nėra labai daug, bet jei sergančių skaičius viršytų 1000, vadinasi, turėtume ir mirčių atvejų.
Šiais laikais migracija padidėjusi, tad tos ligos sėkmingai gali atsirasti ir Lietuvoje.
Pasitelkiant skiepus pasaulyje apskritai pavyko išnaikinti kai kurias ligas, tokias kaip raupai, poliomielitas, difterija – tokių ligų mes jau nebematome, tačiau jos sėkmingai gyvuoja Afrikos, Azijos žemynuose. O šiais laikais migracija padidėjusi, tad tos ligos sėkmingai gali atsirasti ir Lietuvoje, jeigu bus tam terpė, bus didelis skaičius vaikų, neskiepytų nuo tų ligų, turėsime protrūkius ir jų.
– Kaip manote, iš kur visi tie mitai apie skiepus? Vieni baiminasi, kad prastesnės vakcinos pasiekia Lietuvą, kiti – kad pasiskiepiję kaip tik susirgs ir pan.
– Yra toks posakis, kad vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Tymų jau daug metų neturėjome Lietuvoje, tik pernai padaugėjo susirgimų – buvo užfiksuota 30 tymų atvejų. Daug kam taip atrodo: kam čia skiepytis, jei tų ligų nėra, tada juk nėra ir pavojaus. Galbūt čia ir slypi ta didžioji dalis mitų ir nenoro skiepytis.
Daug kam taip atrodo: kam čia skiepytis, jei tų ligų nėra, tada juk nėra ir pavojaus.
1998 m. buvo paskelbta tokia studija, kurioje ištirta tik dvylika vaikų ir neva nustatyta sąsaja tarp autizmo ir skiepo nuo tymų. Po kurio laiko tas mokslinis darbas buvo diskredituotas, gydytojui atimta mediko licencija ir įrodyta, kad tai nebuvo mokslinis tyrimas, kitaip tariant – netikra žinia. Paskui buvo atlikta daugybė tyrimų ir paneigtos bet kokios sąsajos tarp autizmo ir skiepo nuo tymų.
2002-aisiais Danijoje buvo atlikta didžiulė studija – paskiepyta daugiau kaip 200 tūkst. vaikų ir jokios sąsajos nėra. Galbūt reikėtų remtis įrodymais grįsta medicina, o ne gandais.
