– Kokiose vietose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti parazitais?
– Pati didžiausia grėsmė užsikrėsti parazitais kyla vartojant neplautas daržoves ir uogas. Taip pat didelė grėsmė suvalgyti parazitų kiaušinėlių, kurie būna dirvožemyje ir smėlyje, lankantis paplūdimyje, į kurį ateina ir įvairių gyvūnėlių. Juos atsiveda žmonės. Kai kurie jų būna neprižiūrimi ir laisvai vaikštinėja.
– Net ir kiemuose vaikšto daug benamių kačių, kurias globoja garbaus amžiaus žmonės, dėl to smėlio dėžės vaikų žaidimų aikštelėse tampa kačių tualetu. Kaip visuomenės sveikatos specialistai žiūri į šią problemą?
– Visuomenės sveikatos specialistai tikrina darželius, darželių smėlio dėžes. [...] Jos, manau, yra netgi dengiamos, todėl kyla mažesnis pavojus, kad užklys kažkokie gyvūnėliai, bet atvirose erdvėse esančios smėlio dėžės tikrai nedengiamos.
Kitose smėlio dėžėse taip pat buvo įvairių kiaušinių ir kirmėlyčių, kurių netgi negalėjome identifikuoti.
Su vienu užsakovu važinėjome po Vilnių. Ėmėme smėlį iš penkių smėlio dėžių, esančių prie daugiabučių. Aptikome negerų dalykų.
Vienoje smėlio dėžėje buvo rasta toksokarų kiaušinių. Tai – šunų ir kačių apvalioji kirmėlė. Ji gyvena šuniukų ir katinų žarnyne, bet žmogaus organizme ji nuklysta visai ne ten, kur reikia. Kartais ši kirmėlė net pakliūna į akis, gali apsigyventi įvairiuose organuose.
Kitose smėlio dėžėse taip pat buvo įvairių kiaušinių ir kirmėlyčių, kurių netgi negalėjome identifikuoti.
– Yra miesto erdvių, kur kiekvieną pavasarį savivaldybė pakeičia smėlį. Smėlio dėžės nedengiamos, bet papildomos vis nauju smėliu. Ar tai – bent sąlyginė prevencijos priemonė?
– Žinoma, tai – tikrai sąlyginė prevencijos priemonė, bet įsivaizduokite – šiandien atvežė smėlio, pakeitė, o naktį ten pat atbėga šunys ar katės, ir viskas – tas smėlis jau užterštas, nes buvo neuždengtas. Taigi pakeistas smėlis kelias dienas pabus švarus, bet esame neapsaugoti nuo įvairių kitų pavojų. Tose dėžėse vaikšto paukščiai – balandžiai, varnos, kuosos. Gali atbėgti pelių ar žiurkių. Jos taip pat gyvena miestuose.
Smėlio dėžės tikrai turėtų būti dengiamos, prižiūrimos. Teritorija, kur yra vaikų žaidimų aikštelė, turėtų būti užtverta, o smėlio dėžės būtinai turėtų būti dengiamos.
– Tačiau miestuose apskritai gyvena daug benamių gyvūnų, paukščių, todėl visiškai išvengti parazitų turbūt nebūtų galima. Ar yra numatyta kokia nors norma, kiekis, kai žmogaus sveikatai parazitai nekelia didelės grėsmės?
– Smėlyje neturėtų būti žmogui pavojingų parazitų, tokių kaip askaridžių, toksokarų, plaukagalvių, kiaušinių. Jų neturėtų būti, nes vienas toks kiaušinėlis, pakliuvęs į žmogaus organizmą, jau būna pabuvęs dirvožemyje, subrendęs, ir nuo to vieno kiaušinėlio išsivysto kirmėlytės.
– Visuomenės sveikatos centrai sakė, kad duomenys apie smėlio kokybę nėra skelbiami, kaip tai daroma su vandens kokybe. Ar žmonės, norintys ištirti smėlį savo kieme, turi mokėti pinigus, kviesti Jūsų laboratorijos specialistus, kad jie įvertintų būklę?
– Žinoma, mes atliekame aplinkos tyrimus, tiriame ir smėlio dėžes, ir karjerų smėlį. Taip pat tiriame paplūdimių smėlį. Yra pora miestų, kurie tiria savo paplūdimių smėlį. Yra vienas kurortinis miestas Lietuvoje, kuris tiria savo atvirose erdvėse esančias smėlio dėžes.
– Miestuose yra daug balandžių, kurie greičiausiai yra užsikrėtę įvairiomis ligomis. Kokį pavojų sveikatai kelia tokie balandžiai?
Jeigu gyvenamasis namas yra daugiabutis, reikėtų apsaugoti jo ertmes, kad į jas nepakliūtų balandžiai.
– Jeigu gyvenamasis namas yra daugiabutis, reikėtų apsaugoti jo ertmes, kad į jas nepakliūtų balandžiai. Jie neturės teritorijos, kur galės sukti lizdus. Tai – viena iš prevencijos priemonių, kad balandžiai mažiau trainiotųsi po smėlio dėžes.
– LRT RADIJO klausytojas domisi apie Jūsų minėtus smėlio dėžėse rastus neatpažintus parazitus. Jis klausia, ar tai nėra dar didesnė grėsmė, nes nėra žinoma, kuo galima užsikrėsti?
– Pagal turimas tyrimų metodikas mes privalome atpažinti žmogui pavojingų parazitų kiaušinėlius. [...] Taip pat atpažįstame daugumos gyvūnų parazitų kiaušinėlius, tačiau visko pažinti negalime. Tai gali būti ir kažkokie balandžių parazitai.
Mes tiriame tik žmogui pavojingus parazitus, kuriuos tikrai žinome ir atpažįstame. Norint atpažinti visų balandžių, žiurkių, šermuonėlių ar kiaunių parazitus, reikia įsteigti visiškai atskirą parazitologijos centrą ir dirbti vien šioje srityje.
– Nuo visko apsisaugoti neįmanoma. Kokia būtų bendra rekomendacija?
Jei vaikas pažaidžia smėlio dėžėje, reikėtų, kad mama būtų šalia ir neleistų nešvariomis rankomis imti žaisliukų ir kišti jų į burną.
– Bendra rekomendacija, jei kalbame apie atviras erdves, – ten, kur negalima vestis šuniukų, to ir nedaryti. Jei smėlio dėžės yra privačioje teritorijoje, privatūs namai savo smėlio dėžes ir prisižiūri.
O jei vaikas pažaidžia smėlio dėžėje (žinoma, neužginsi, neuždrausi, jie nori statyti namus, pilis), reikėtų, kad mama būtų šalia ir neleistų nešvariomis rankomis imti žaisliukų ir kišti jų į burną.
– Svarbiausia, kad nepatektų į organizmą?
– Taip, svarbiausia, kad parazitai nepatektų į virškinamąjį traktą. Reikia turėti drėgnų servetėlių ir, vaikui pažaidus, nuvalyti rankas, mėginti plauti žaislus. Taip pat reikia tartis su močiutėmis, kurios maitina valkataujančius katinus, šuniukus, kad jos to nedarytų. Tiesiog šiuos gyvūnus reikia atiduoti į prieglaudas. Viską pradėkime daryti nuo savęs.
