Specialistė pabrėžia, kad nesvarbu, traumą patyrė pieninis ar nuolatinis dantis, abiem atvejais reikėtų skubėti pas odontologą.
„Tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų traumos yra gana dažnos. Tyrimai rodo, kad net kas dešimtas vaikas patiria kokią nors dantų traumą. O pačios traumos gali būti įvairios – nuo nuskilimo iki danties išmušimo, kuris traktuojamas kaip sudėtingiausia danties trauma.
Priežastys taip pat pačios įvairiausios. Mažesniame amžiuje vaikas gali nukristi, atsimušti į vonios, lovos kraštą ir pan., o kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, pastebima, kad dantys gali nukentėti kontaktiniame sporte, įvairiuose fizinio lavinimo užsiėmimuose, konfliktinėse situacijose“, – sako odontologė.
Ji priduria, jog dažnesnės dantų traumos gresia tiems, kurie turi netaisyklingą sąkandį. Kai dantys atsikišę į priekį, dantų traumų tikimybė padidėja net iki 40 proc.
– Papasakokite, kokios būna vaikų dantų traumos?
– Dantų traumos gali būti labai įvairios – tai danties kraštelio, kandamojo krašto nuskilimas, danties išmušimas, panirimas, lūžusi šaknis, lūžęs vainikas ir daugelis kitų. Visais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į odontologą ir atlikti klinikinius tyrimus, padaryti rentgeno nuotrauką, kad pamatytume visus galimus pažeidimus.
Kai dantys atsikišę į priekį, dantų traumų tikimybė padidėja net iki 40 proc.
– Tėvai dažnai galvoja, kad patyrus pieninių dantų traumą, tai daugiau estetinė problema, kadangi išdygs nuolatiniai dantys. Ar tikrai?
– Nesvarbu, kokie dantys, nuolatiniai ar pieniniai, patyrė traumą, reikėtų visuomet kreiptis į specialistus. Jeigu vos nuskilo danties kraštelis, gal ir nereikia skubėti tą pačią akimirką pas odontologą, tačiau kitą dieną jau rekomenduočiau apsilankyti tam, kad gydytojas apžiūrėtų ir patartų, ką daryti toliau.
Reikia nepamiršti, kad pažeistų ir traumuotų dantų stebėjimas yra visai kitoks nei sveikų dantų, remiamasi kitokiomis priežiūros rekomendacijomis.
Jeigu pieninis dantukas išmuštas, jo atgal nereplantuojame (neįsodiname į burnos ertmę), tačiau reikėtų apžiūrėti, ar neliko lūžgalio, ar nebėga kraujas, ar nėra žaizdelių ir pan., kitaip tariant – įvertinti situaciją.
Jeigu nuskeltas tik kraštelis, trauma maža, gali prireikti fluoro lako aplikacijos, pakeisti dantų priežiūros priemones švelnesnėmis, stebėti situaciją, padaryti rentgeno nuotrauką. Nulūžus didesniam danties fragmentui reikėtų apžiūrėti, ar nėra apnuoginta pulpa, ar nėra reikalingas endodontinis gydymas – tokiu atveju pas odontologą reikėtų kreiptis skubiau.
Net ir nuskilus pieniniam dantukui, galima dantį atkurti ir suplombuoti, tačiau visos situacijos individualios. Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai bendra danties prognozė bloga, tenka šalinti traumuotą dantį ir laukti, kol išdygs nuolatiniai dantys. Pieniniai dantys yra svarbūs, kadangi užlaiko vietą nuolatiniams dantims ir ateityje gali turėti įtakos sąkandžiui, todėl jeigu tik galima atstatyti pieninius dantis, odontologas būtinai taip ir padarys.
– Nuo kokio amžiaus jau galima taisyti patirtas pieninių dantų traumas?
– Geriausia, kai dantis gydyti galima be sedacijos ar narkozės, tačiau šios priemonės kartais būtinos, atsižvelgus į dantų situaciją ir vaiko amžių. Jeigu vaikas dar labai mažas, o trauma rimta, kartais sedacija ar bendra narkozė neišvengiamos.
Daugelis 4–5-erių metų vaikų jau ramiai išsėdi odontologo kėdėje, tačiau pasitaiko ir dar mažesnių, pavyzdžiui, trimečių, kurie kantriai išbūna ir leidžia sugydyti dantukus. Kiekvienu atveju situacija įvertinama individualiai.
– Jeigu vaikas patyrė nuolatinio danties traumą, kokie pirmi žingsniai, kad išsaugotume dantį?
– Reikėtų kuo skubiau kreiptis į odontologą, geriausia – per valandą, ką įrodo ir atlikti tyrimai. Jeigu mes uždelsiame, laiko tarpas didėja, mažėja tikimybė, kad dantis prigis.
Išmuštą dantį ar jo fragmentą tinka įdėti į pieną, kontaktinių lęšių skystį, kartais tam gali pasitarnauti ir kiaušinio baltymas.
Išmuštą dantį, danties fragmentą (lūžgalį) reikėtų laikyti atitinkamoje terpėje, jokiu būdu ne sausai ir ne vandenyje. Geriausia terpė – seilės. Jeigu vaikas jau tokio amžiaus, kad supranta, kas nutiko, geriausia dantuką laikyti burnoje, užkištą už skruosto. Taip pat tinka įdėti į pieną, kontaktinių lęšių skystį, fiziologinį tirpalą, kartais tam gali pasitarnauti ir kiaušinio baltymas.
– Kaip dantis yra tvarkomas po traumos?
– Jeigu danties fragmentas yra nulūžęs be smulkesnių dalelių, jis gali būti priklijuojamas plombine medžiaga. Visiškai išmuštas dantis ar paslankus, paniręs dantis yra replantuojamas – įsodinamas į burnos gleivinę. Jis įstatomas į buvusią vietą ir įtveriamas specialaus įtvaro pagalba, kuris tvirtinamas prie gretimų dantų. Priklausomai nuo traumos sudėtingumo, jis nešiojamas tam tikrą laiko tarpą, o situaciją stebi odontologas.
Nuskilusį dantį galima atstatyti estetiniu plombavimu, parenkant tinkamą spalvą, visiškai atkuriant formą. Žinoma, tai reiškia, kad reikės reguliariai lankytis pas odontologą, poliruoti plombas, atėjus tam tikram metui ir persiplombuoti dantis, nes vaikai auga, keičiasi ir dantys, jų forma.
Jeigu dantyje matosi įskilimai, tai nebūtinai reiškia, kad jis nutrupės, – tai turėtų įvertinti odontologas.
– Kaip reikėtų rūpintis dantimis, kurie buvo traumuoti?
– Tai jau įspėjimas, kad vaikas traumą gali patirti ir antrą kartą, tad reikėtų tam būti pasiruošus, kad žinotumėte, ką daryti. Tiek tėvai, tiek vaikas ar jį prižiūrintis asmuo turėtų nesutrikti ir žinoti, kur laikyti dantuką, ką daryti toliau ir kur kreiptis.
Taip pat reikia naudoti profilaktines priemones, pavyzdžiui, vaikui, kuris lanko sportą, patarčiau nešioti specialias apsaugines kapas, kurias galima įsigyti sporto prekių parduotuvėje arba pasigaminti individualiai pas odontologą, – tai geriausias pasirinkimas. Taip pat būtinai reikėtų koreguoti netaisyklingą sąkandį, nes kaip minėjau, traumų rizika tokiems dantims yra didesnė.