Kas už pusryčius skaniau?
„Šių dienų gyvenimo ritmas ir tempas – tikrai labai intensyvus. Tiek
suaugusiųjų, tiek paauglių. Visi skuba, visi nori daug suspėti, darbo krūviai dideli, tempai – taip pat. Visa tai atsiliepia ir fizinei, ir emocinei sveikatai“, – kalbėjo Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja-gastroenterologė Evelina Bielskienė.
Gydytoja teigė, jog jos kabineto duris varstantys paaugliai skundžiasi pykinimu, galvos skausmais, pilvo skausmais, tuštinimosi sutrikimais, nemiga, padidėjusiu dirglumu.
„Ne tik vaikų, bet ir tėvų darbo krūviai yra didžiuliai. Todėl jau 12–13 metų paaugliai neretai keliasi ir į mokyklą išsiruošia savarankiškai. Atsikėlę likus pusvalandžiui iki pamokų pradžios, jie, žinoma, nepusryčiauja – neturi lako“, – kaip formuojasi vaikams kenkiantys įpročiai pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės atstovė.
Vaikų ligų gydytoja-gastroenterologė teigė suprantanti, kodėl nesinori pusryčių: vaikai kartais iki išnaktų sėdi prie kompiuterio– ryte skaniausias jiems būna miegas, o ne pusryčiai.
„Sutinku – organizmas iš tiesų dar yra neprabudęs. Tačiau pusryčiai turėtų būti įpročio reikalas. Kaip asmens higiena, kaip tai, kad prieš išeidami iš namų susišukuojame, pasigražiname, susitvarkome – taip pat turėtume traktuoti ir pusryčius. Tai – mūsų „degalai“ dienos pradžiai“ , – sakė vaikų gydytoja.
Vaikai skundžiasi ne vaikiškais negalavimais
Mokykloje – vėlgi, užkandžiaujama sausomis bandelėmis, o blogiausia, jei mokykla yra netoliese greito maisto užkandinės. E.Bielskienė pastebi, jog šiuolaikiniai vaikai bei paaugliai valgo per mažai sriubų, daržovių. Net jei vaikas nemėgsta sriubos, jam reikėtų suvartoti daugiau skysčių.
Daržovės, ląsteliena, pakankamas skysčių kiekis yra organizmo šluota, skatinanti mūsų organizmą tvarkingai dirbti, šalinti visas perdirbtas medžiagas bei toksinus
„Daržovės, ląsteliena, pakankamas skysčių kiekis yra organizmo šluota, skatinanti mūsų organizmą tvarkingai dirbti, šalinti visas perdirbtas medžiagas bei toksinus“, – sakė E.Bielskenė.
Gydytoja atskleidė, jog kai kurie paaugliai „pusryčiauja“, t. y. pirmą kartą per dieną valgo tik apie 15–16 val. dienos.
„Prasideda skrandžio bėdos ir šios ligos „jaunėja“: opos, skrandžio uždegimai šiandien pasireiškia ir 10 metų vaikams“, – teigė gydytoja gastroenterologė.
Paauglys namuose – tarsi antros pareigos
Ką gydytoja patartų tėvams? „Būti tėvais, o ne draugais. Kol vaikas gyvena jūsų namuose, turi galioti ir tų namų taisyklės. Kodėl tėvai nusileidžia? Įtarčiau, jog tiesiog nebeturi jėgų, kantrybės ir noro dirbti. Nes jie dirba savo darbe ir patiria įtampą. Namuose su tokiu paaugliu taip pat privalai dirbti“, – pripažino E. Bielskienė.
„Kontroliuokite. Kompiuteris, televizorius plius telefonas, pagal visas taisykles turėtų užimti ne daugiau nei 2 valandas per parą“, – patarė E. Bielskienė.
Kokybiškas miegas – iki vidurnakčio
Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės, Santariškių klinikų neurologė dr. Rūta Praninskienė teigė pastaruoju metu sulaukianti jaunų pacientų antplūdžio – vasaros metu tokių pacientų buvo ženkliai mažiau. Paaugliai skundžiasi galvos skausmu, jaučiasi nuolat pavargę, skundžiasi atminties problemomis.
„Labai dažnai priežastis paaiškėja, paklausus, ką jis valgo ir kada eina miegoti. Paaiškėja, kad nevalgo pusryčių, pietūs – nežinia kada. Po to dar visą naktį naudojasi kompiuteriu, užkandžiauja. Tokį pacientą tenka siųsti ir pas gastroenterologą – jis būna susigadinęs ir skrandį. Kartais prireikia ir psichologo, psichiatro – užsitęsus tokiai būsenai vystosi nerimo sutrikimas, panika, depresija“, – sakė dr. R. Praninskienė.
Gydytoja neurologė pabrėžė, jog žmongus yra prisitaikęs gyventi pagal kintantį šviesos-tamsos ritmą, todėl visi turime vadinamąjį „biologinį laikrodį“ – cirkadinį ritmą. Pagal šį ritmą žmogaus organizme sintetinami hormonai (melatoninas, kortizolis ir kt.), kinta kūno temperatūra.
„Kai žmogus „supainioja“ naktį su diena, jam tenka naudoti įvairių stimuliuojančių gėrimų, kad išliktų budrus dieną. Iš čia kyla dar viena problema – energiniai, psichiką stimuliuojantys gėrimai turi nepageidaujamą šalutinį poveikį“, – teigė pašnekovė.
Paskutiniai Vaikų ligoninėje atlikti tyrimai atskleidė, kad paaugliai išmiega vos 6 valandas. Prieš 10-metį šis rodiklis buvo bent valanda ilgesnis.
„Pirmoje nakties pusėje vyksta procesai vadinami atminties konsolidacija,
Pirmoje nakties pusėje vyksta procesai vadinami atminties konsolidacija, kai sužinota informacija dieną patenka į ilgalaikę atmintį. Todėl galima teigti, jog iki 24 val. yra „auksinės“ miego valandos
kai sužinota informacija dieną patenka į ilgalaikę atmintį. Todėl galima teigti, jog iki 24 val. yra „auksinės“ miego valandos. Po 24 valandos miegas yra labiau paviršutiniškas. Jei paauglys nueina miegoti 1-2 valandą nakties, atminties atsinaujinimas praktiškai neįvyksta“, – perspėjo dr. R. Praninskienė.
Iššvaisto jaunystės naktis
Medikė kalbėjo, jog įvertinus įvairias miego stadijas, kurias žmogui tenka pereiti augant, bręstant, paauglių miegas yra tiesiog „auksinis standartas“. Matyt, žmogus, sugalvojęs posakį „miega kaip kūdikis“, suklydo. Turėtume sakyti: „miega kaip paauglys“.
„Vyresniame amžiuje neretai jaučiamės neišsimiegoję. Pavyzdžiui, nutukusiems žmonėms prasideda mikro prabudimai. Prisideda psichologinės, netgi psichiatrinės ligos – jos taip pat ardo miego struktūrą. Nuo 45-erių metų mažėja melatonino kiekis kraujyje – o šis hormonas yra atsakingas už mūsų miegą ir cirkadinį ritmą . Taigi paaugliai praleidžia patį tinkamiausią miegui laikotarpį gyvenime“, – sakė dr. R. Praninskienė.
Sujaukę savo dienos režimą pacientai gydomi neįprastais būdais: jie apšviečiami šviesa anksti ryte, o vakare gauna melatonino porciją (medikamentų pavidalu). Šis hormonas panardina į sapnų karalystę.
„Ką daro paaugliai, kai sėdi naktį ekrano šviesoje? Jie sutrikdo savo cirkadinio ritmo hormono melatonino sintezę, ir jei įprastai išsibudiname apie 9 val. ryto (melatonino kiekis tuo metu sumažėja ženkliai), sutrikus cirkadiniam ritmui, melatonino gamybai gali nusitęsti, pavyzdžiui, į 12 valandą dienos“, – atskleidė Santariškių Vaikų ligoninės gydytoja-neurologė.
„Ištirta, kad sutrikdžius šį ritmą, žmogus turi didesnę riziką susirgti vėžiu, autoimuninėmis, neurodegeneracinėmis, endokrinologinėmis ligomis, nutukti“, – perspėjo dr. Rūta Praninskienė.
Jos teigimu, netgi tai, ar esame „vyturiai“ , ar „pelėdos“ – nulemia genai. Ir šiandien abi šios „paukščių rūšys“ – nyksta.
„Vyturių telikę vos 5 proc. Apskritai šiandien dauguma yra savotiški „tarpiniai tipai“ – nei „vyturiai“, ne „pelėdos“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiems, kurie dar nespėjo pasiruošti kontroliniam darbui, ji patarė eiti miegoti ir verčiau pasimokyti atsikėlus anksti ryte. Neseniai Vokietijoje ištirta, jog būtent japonų moksleiviai turi tokį įprotį, todėl jiems sekasi gerai mokytis.
Rūpinamės tik mažųjų saldžiais sapnais
Apibendrindama gydytoja teigė, jog požiūrį į maistą, miegą bei sportą ugdyti reikia nuo pat ankstyvos vaikystės.
Pašnekovė pastebi, kad tėvai rūpinasi vaikų miegu tik tol, kol jie maži. Mažylius supame, glostome, neretai įjungiame kokį monotonišką garsą (dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo) ar griebiamės dar kokių nors gudrybių, kad ir vežiojimo automobiliu, kad tik jie greičiau užmigtų. Vaikui augant atsiranda nenoras eiti miegoti. Paauglystėje ši problema jau tampa nebekontroliuojama: paauglys nemiega ištisomis naktimis – tačiau dėl to susirūpinama tik pasireiškus kokiems nors sveikatos sutrikimams.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
