„Tai reiškia, kad tik vienam iš keturių naujagimių, turinčių širdies ydą, ji nustatyta dar jam negimus, – pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė. – Todėl gydytojams labai svarbu mokytis ją atpažinti ir diagnozuoti laiku“.
Rugsėjo 8-9 dienomis Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje surengta hibridinė konferencija „Vaisiaus širdies echoskopija – nuo pagrindų iki detalaus ištyrimo“. Mokymuose dalyvavo gydytojai akušeriai ginekologai, vaikų kardiologai iš trijų Baltijos šalių, o patirtimi dalijosi Lenkijos, Austrijos bei Lietuvos specialistai. Nuotolinės paskaitos, demonstracinės vaisiaus echokardioskopijos transliacijos ir praktiniai mokymai padėjo specialistams geriau suprasti vaisiaus širdies patologiją, jos diagnozavimo svarbą bei būdus.
Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė akcentavo, kad vaisiaus širdies patologija – viena dažniausių vaisiaus raidos ydų, kurią nustačius dar motinos įsčiose, galima sėkmingiau padėti naujagimiui.
„Vaisiaus širdis yra labai maža, be to, vaisius ultragarsinio tyrimo metu juda, todėl jo širdies tyrimams reikalingas ypatingas tikslumas ir gydytojų kvalifikacija bei ultragarso aparato galimybės, – pasakoja gydytoja. – Šios konferencijos tikslas buvo padidinti mūsų medikų žinias ir įgūdžius, diagnozuojant širdies ydas dar negimusiems kūdikiams“.
Konferencijos metu buvo sujungtos Kauno klinikų specialistų patirtys – gydytojų akušerių ginekologų, genetikų, vaikų kardiologų bei užsienio šalių specialistų žinios, kuriomis pasidalinta su konferencijos dalyviais.
Krokuvos universitetinės ligoninės gydytojas akušeris ginekologas prof. habil. dr. Marcin Wiechec pabrėžė, kad tokie mokymai specialistams yra labai reikalingi.
„Visame pasaulyje apie 60 proc. įgimtų vaisiaus širdies ligų lieka nediagnozuotos. Šiais laikais turime tobulus įrenginius, tačiau neišnaudojame visų jų galimybių. Tokios konferencijos kaip ši leidžia gydytojams mokytis, tobulėti ir ateityje laiku diagnozuoti vaisiui širdies patologiją, – teigia konferencijos kviestinis lektorius. – Anksti nustatyta diagnozė gali išgelbėti naujagimio gyvybę.“
Doc. E.Machtejevienė priduria, kad širdies ydą nustačius dar negimusiam vaisiui, galima pritaikyti tinkamą gydymą: „Galima deramai pasiruošti operaciniam gydymui iškart po gimimo arba pritaikyti gydymą dar nėštumo metu“.
E. Machtejevienė džiaugiasi, kad nepaisant sunkumų, pavyko suorganizuoti mokymus, kurie pritraukė specialistų dėmesį ir buvo naudingi: „Šiuo pandemijos laikotarpiu suorganizuoti konferenciją su kviestiniais lektoriais ir kontaktiniu mokymu buvo tikras iššūkis. Praktiniuose mokymuose dalyvavo gydytojai iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus regiono bei specialistai iš Lenkijos ir Austrijos.“
Kauno klinikose pernai nustatyta 17 širdies ydų dar negimusiems kūdikiams. „Tai rodo, kad mūsų specialistų įgūdžiai ir žinios auga, bet tokių mokymų reikia gerokai daugiau, kad kuo daugiau naujagimių galėtų būti išgelbėti, – sako doc. E.Machtejevienė. – Kauno klinikos yra vienas iš dviejų perinatologijos centrų Lietuvoje, kuriame prižiūrimi ne tik didelės rizikos nėštumai, bet ir patenka didesnę riziką vaisiui susirgti širdies ydomis turinčios moterys. Todėl labai svarbu, kad diagnostika būtų efektyvi ir ankstyva – taip galima deramai padėti naujagimiams ir jų susilaukusioms šeimoms“.
Ateityje Kauno klinikose planuojamas vaisiaus echokardioskopijos ultragarsinio tyrimo kursas, skirtas Lietuvos gydytojams akušeriams ginekologams.
