Tyrimai rodo, kad lengvai ir tarsi be aiškios priežasties atsirandančios mėlynės nėra toks retas reiškinys, kaip galėtų pasirodyti. Tai pastebi maždaug 18 proc. suaugusiųjų.
Gydytojai hematologai paaiškina, dėl kokių priežasčių jiems mėlynės atsiranda dažniau nei kitiems. Pasak jų, viena dažniausių priežasčių – kraujo krešėjimo problemos. Jei žmogus turi problemų dėl krešėjimo veiksnių, trombocitų arba kraujagyslių sienelių, jam ant kūno gali lengvai atsirasti mėlynės, o taip pat (jei žaizda atvira, o ne sumušimas) prasidėti problemimis kraujavimas.
Tiesa, toks paaiškinimas tinka ne visais atvejais. Kaip skelbia „Science Alert“ komentavę ekspertai, nemažai daliai pacientų, kurie į medikus kreipiasi dėl neįprastai dažnai ant kūno atsirandančių mėlynių, hematologai negali rasti jokios konkrečios priežasties.
Tokiems pacientams patariama būti atsargesniems ir stebėti savo kūną. Ypač svarbu saugotis ir vengti bet kokių traumų žmonėms, kurių mėlynės būna plačiai išplitusios, su kraujosrūvomis, neretai jas lydi kraujavimas iš nosies, gausios mėnesinės; taip pat, jei pacientas yra turėjęs bėdų dėl gausaus kraujavimo po odontologinių procedūrų, gimdymo ar operacijų.
Siekiant išsiaiškinti, ar dėl neaiškios priežasties atsirandančios mėlynės yra kokios nors ligos simptomas, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Pirmiausia bet kuriam asmeniui, pranešusiam apie lengvai atsirandančias mėlynes, atliekamas išsamus kraujo tyrimas, kurio metu išmatuojamas trombocitų skaičius. Įvertinus jį nustatoma, ar šis skaičius atitinka normas.
Yra žinoma, kad trombocitų gali sumažėti dėl kelių priežasčių, pvz., dėl to, kad jie netinkamai ar nepakankamai gaminami kaulų čiulpuose, arba dėl to, kad jie per greitai pašalinami iš kraujotakos.
Pastarasis scenarijus pasitaiko sergant imunine trombocitopenine purpura. Ši liga vaikus ar suaugusiuosius gali ištikti netikėtai, neretai – po virusinės infekcijos. Pacientams gali smarkiai sumažėti trombocitų skaičius ir išryškėti smulkus bėrimas, kuris iš tikrųjų yra mažos mėlynės.
Vaikams paprastai tai būna trumpalaikė būklė, kuri praeina savaime. Suaugusiesiems sunkios būklės atvejais gali prireikti gydymo vaistais, slopinančiais imuninę sistemą arba skatinančiais trombocitų gamybą. Kartais suaugusiesiems reikia operuoti blužnį.
Hemofilija
Dar viena „neaiškių“ mėlynių priežastis gali būti hemofilija A. Ji pasireiškia beveik vien tik vyrams ir atsiranda dėl genetiškai sumažėjusio VIII faktoriaus (pagrindinio krešėjimo faktoriaus) kiekio. Tiek vyrai, tiek moterys gali sirgti von Willebrando liga, kai sumažėja kito pagrindinio krešėjimo faktoriaus gamyba arba funkcija.
Kepenų ligos taip pat gali sukelti kraujo krešėjimo sutrikimų. Todėl antrasis tyrimas, kuris atliekamas bet kuriam asmeniui, pranešusiam apie lengvą mėlynių atsiradimą, yra krešėjimo funkcijos nustatymas. Jei nustatoma pakitimų, toliau tiriamas pagrindinių krešėjimo veiksnių kiekis, rašo „Science Alert“.
Kraujagyslių problemos
Vitamino C trūkumas – viena iš priežasčių, kodėl ant kūno gali lengvai atsirasti mėlynių. Nors šiuo metu tai pasitaiko retai, anksčiau dėl didelio vitamino C trūkumo buvo gana daug pacientų, kurie skundėsi ne tik kraujavimu iš dantenų, bet ir kūną nusėjusiomis mėlynėmis (tai – skorbuto simptomai).
Kelios autoimuninės ligos, pvz., Henocho-Šonleino purpura, taip pat gali sukelti kraujagyslių išretėjimą ar uždegimą, dėl ko ant kojų ir šlaunų atsiranda mėlynių.
Vyresnio amžiaus žmonių oda ir kraujagyslės gali būti trapios, todėl jiems mėlynių atsiradimo tikimybė taip pat didesnė.
Vaistai ir maisto papildai
Apsilankius pas gydytoją pacientai dažnai išgirsta klausimų apie vartojamus vaistus ir maisto papildus. Kai kurie jų gali būti neaiškių ir lengvai atsirandančių mėlynių priežastis.
Aspirinas dažnai skiriamas tam, kad trombocitai nepadidintų širdies ligų ar insulto rizikos. Tačiau jis taip pat gali sumažinti trombocitų funkciją.
Trombocitų funkciją gali sumažinti ir tokie vaistai kaip klopidogrelis (stabdantis probleminį krešėjimą) ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas ar kiti nuo skausmo ir uždegimo vartojami vaistai).
Kraują skystinantys vaistai, tokie kaip varfarinas, apiksabanas ir rivaroksabanas, skiriami žmonėms, kuriems yra didesnė krešulių, sukeliančių insultą, rizika, gali turėti įtakos mėlynių susidarymui.
Žmonės, ilgą laiką vartojantys geriamuosius ar inhaliuojamuosius kortikosteroidus (pvz., sergantys lėtinėmis ligomis) neretai gali pastebėti padidėjusį mėlynių kiekį dėl odos plonėjimo ir susilpnėjusių kraujagyslių sienelių.
Lengvą mėlynių susidarymą gali skatinti ir be recepto parduodami maisto papildai, pvz., vitaminas E, taip pat kai kurie antidepresantai.
Smurtas
Mėlynės išduoda ir smurtą, kurį nukentėjęs žmogus neretai stengiasi nuslėpti. Gydytojai turėtų nelikti abejingi ir pastebėję įtartinas mėlynes paciento pasiteirauti, ar asmuo nėra patyręs kokių nors traumų, taip pat ar nenukentėjo nuo smurto.