„Didelė cukraus koncentracija kraujyje ir tarpląsteliniame skystyje sukelia reiškinį, vadinamą glikacija. Šio proceso metu pažeidžiami organizmo audiniai, kapiliarų sienelės, akių tinklainė, smulkiosios kraujagyslės.
Bandydamas apsisaugoti nuo žalingo glikacijos poveikio, organizmas inicijuoja didžiulius gliukozės koncentracijos svyravimus, kurie gali sustiprinti psichinių ligų, hiperaktyvumo, PMS simptomus.
Cukrus daro didelę įtaką mūsų kūno mineralų sudėčiai – trikdo kalcio, magnio įsisavinimą, inicijuoja chromo ir vario trūkumą. Be to, vertėtų paminėti, kad cukrus taip pat skatina vėžines ląsteles ir yra siejamas su krūties, kiaušidžių, tiesiosios žarnos, tulžies latakų ir pūslės vėžio vystymuisi. Kaip ir tabakas, cukrus neturi jokios naudos sveikatai, tačiau daugumai tapo žalingu įpročiu.“, – neigiamą cukraus poveikį organizmui komentuoja vaistininkė Raimonda Dubauskienė.
Anot specialistės, į vaistines užsukę klientai dažnai teiraujasi, kaip atskirti, kad tam tikras negalavimas yra susijęs su per dideliu cukraus vartojimu.
Pagrindiniai simptomai, rodantys padidintą cukraus kiekį kraujyje – tai padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, galvos skausmas, neryškus matymas, dėmesio koncentravimo problema, nuovargis.
Žalą organizmui daro ne tik gliukozė, bet ir anksčiau nekalta laikyta fruktozė. Pastaroji ne tik turi stiprią įtaką glikacijos procesui, bet ir sutrikdo insulino išsiskyrimą ir tokiu būdu skatina aterosklerozę ir kitus širdies bei kraujagyslių sutrikimus.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, suaugusiam žmogui per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau nei 2 valgomuosius šaukštus cukraus. Dėl šiuolaikinės maisto pramonės, uždavinys sumažinti cukraus kiekį daugumai tampa sudėtingu ar net neįveikiamu.
„Siekiant sumažinti vartojamo cukraus kiekį, reikėtų atsižvelgti ne tik į tai, kiek cukraus naudojama gaminant ar karštiesiems gėrimams saldinti, bet ir valgant kasdienius produktus.
Atkreipus dėmesį į daugumos produktų etiketes, kuriose nurodytas cukraus kiekis, dažnai nemažą jo kiekį rasime ne tik saldumynuose, bet ir tokiuose produktuose kaip duona ar dešra. Tokiu atveju, patartina rinktis produktą, kuriame pridėtinio cukraus kiekis mažesnis.
Laisvo cukraus vartojimą rekomenduojama mažinti palaipsniui – jei saldžiam skoniui kavoje pajusti iš pradžių reikia 2 šaukštelių cukraus, po truputį mažinant kiekį, saldumo poreikis sumažės“, – pataria vaistininkė.
Numalšinti kankinantį saldumo poreikį gali padėti alternatyvūs saldikliai. Anot specialistės, jie skirstomi į natūralios kilmės ir sintetinius. Tiek vieni, tiek ir kiti turi savo privalumų ir trūkumų.
„Dirbtiniai saldikliai, neturintys kalorijų ir įtakos virškinimo procesui ir insulino lygiui, labiausiai aktualūs cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Nors tai atsvara per dideliam cukraus kiekio vartojimui, naudos organizmui jie neduoda. Be to, gali sukelti nepasisotinimo saldumu jausmą bei rūgštingumo ar viduriavimo problemų.
Natūraliu būdu gaminami saldikliai – įvairūs sirupai, medus, turi angliavandenių ir yra gana kaloringi, todėl, juos vartojant, svarbu nepersistengti. Kadangi jie yra mažiau saldūs, žmonės vietoje vieno šaukštelio cukraus įsipila du šaukštus sirupo ir taip suvartoja daugiau kalorijų“, – perspėja specialistė.
Anot „Eurovaistinės“ vaistininkės, dažniausiai vartojamu saldumynu turėtų tapti švieži vaisiai.
Rekomenduojama rinktis vaisius, kuriuose tarp cukrų dominuoja gliukozė, o ne fruktozė. Šį kriterijų atitinka slyvos, abrikosai, bananai, persikai, vyšnios, trešnės. Didžiąją dalį suvartojamų angliavandenių turėtų sudaryt sudėtiniai angliavandeniai, kuriuos pasisavindamas organizmas turi įdėti pastangų – kruopos, įvairios grūdinės kultūros, daržovės, vaisiai.
Dėl tos pačios priežasties rekomenduojama dabar itin populiarias šviežiai spaustas sultis pakeisti vaisiais.
