„Spinter tyrimų“ dar šių metų liepą atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad platesnio dabartinių Lietuvos vaistininkų vaidmens visoje sveikatos sistemoje nori net 69 proc. gyventojų. Vis dėlto norai nesutampa su realybe.
„Gaila, tačiau negalime vertinti net kai kurių paprasčiausių paciento sveikatos rodiklių. Vadovaujantis dabartiniais įstatymais, aš pacientui vaistinėje negaliu pamatuoti nei gliukozės, nei cholesterolio kiekio, ką jau kalbėti apie rezultatų įvertinimą, konsultaciją. Kitaip tariant, tiesiog negaliu su diabetiku pakalbėti, kodėl jo ligos kontrolė galbūt yra nepakankama“, – dabartinę situaciją iliustruoja vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Vaistininkų veikla – platesnė
Anot vaistininkės J.Švarcaitės, sprendimas, kodėl daugelis užsienio valstybių žengė platesnio vaistininkų vaidmens sveikatos sistemoje keliu, argumentuojamas demografijos ir medikamentų vartojimo pokyčiais.
Gaila, tačiau negalime vertinti net kai kurių paprasčiausių paciento sveikatos rodiklių.
„Visos vakarų šalių populiacijos sensta, lėtinės ligos tampa vis dažnesniu reiškiniu, o gydymo metodikos sudėtingėja, todėl ne tik gydytojas, bet ir vaistininkas, tampa atsakingas už paciento vaistų vartojimo priežiūrą. Visų sveikatos priežiūros specialistų tikslas yra bendras – pasiekti maksimalų paciento sveikatos pagerėjimą“, – apie užsienio šalių patirtį pasakoja vaistininkė ir Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė.
Anot jos, užsienyje vaistinės jau seniai nėra tik medikamentų pardavimo vietos, o greičiau – sveikatos konsultacijų centrai.
„Vaistininkai kalba su klientu, peržiūri, kokie vaistai ir kada yra vartojami, ar laikomasi gydytojo sudaryto plano, ar rodikliai gerėja ar blogėja. Jei būklė netenkina – pacientas siunčiamas atgal pas gydytoją“, – pasakoja J.Švarcaitė.
Septyniose ES šalyse vaistinės teikia skiepų nuo gripo paslaugą. Sveikatos specialistai pažymi, kad Lietuvoje vakcinacijos lygis, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, yra vienas žemiausių ES, todėl manoma, kad ši paslauga mūsų šalies vaistinėse galėtų reikšmingai prisidėti prie rodiklio gerinimo.
Farmacinė rūpyba Lietuvoje
Pirmuosius žingsnius vadinamosios farmacinės rūpybos įteisinimo link žengė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Jos pateiktoms Farmacijos įstatymo pataisoms, numatančioms įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką, po pateikimo Seimas pritarė.
„Vaistinės, būdamos sveikatos sistemos dalimi ir teikdamos papildomas paslaugas gyventojams, galėtų prisidėti prie sveikatos sistemos vystymo, sumažintų eiles gydymo įstaigose, padėtų taupyti valstybės lėšas ir pagerintų gyventojų sveikatos būklę bei kokybę. Vaistinių tinklas yra platesnis nei gydymo įstaigų, dažniausiai jos yra lengviau pasiekiamos, nėra tokių didelių eilių ir jose dirba tikrai kvalifikuotas personalas“, – įsitikinusi D.Mikutienė.
Anot Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, įstatymo pataisomis kol kas siekiama tik įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką.
„Toliau detalesnę tvarką rengtų jau Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Gali būti numatyta leisti vaistinėms teikti tokias paslaugas kaip vaistų išdozavimas vyresniems pacientams, vaistų suderinamumo peržiūra, gydytojo paskirto gydymo vaistais priežiūra lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, sveikatinimo veikla, suaugusiųjų skiepijimas, pavyzdžiui, gripo vakcina“, – komentavo Seimo narė ir atkreipė dėmesį, kad minėtos paslaugos galėtų būti teikiamos vaistinėse, kurios įvykdytų tam tikrus numatytus reikalavimus.
Neįvertinamas vaistininkų vaidmuo
Mažesniuose Lietuvos miesteliuose ar kaimeliuose vaistininkas užima labai svarbią vietą:
Senstant visuomenei, o kai kur ir retėjant sveikatos priežiūros infrastruktūrai, vaistininkas galėtų padėti pacientui susisiekti su gydytoju, bendrai aptarti sveikatos gerinimo problemas.
„Senstant visuomenei, o kai kur ir retėjant sveikatos priežiūros infrastruktūrai, vaistininkas galėtų padėti pacientui susisiekti su gydytoju, bendrai aptarti sveikatos gerinimo problemas“, – apie vaistininkų vaidmenį regionuose kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė.
Anot vaistininkės J.Švarcaitės, Lietuvoje daug metų nebuvo aiškios vaistininkystės strategijos ir plano kaip efektyviai išnaudoti platų, gerai prieinamą vaistinių tinklą, dėl to galimai nukentėjo ne tik miestų, bet labiausiai – miestelių gyventojai.
„Mažesniuose miesteliuose, miestuose, kur gydytojų užimtumas yra labai didelis, kur tenka laukti eilėje pas šeimos gydytoją, vaistininkas galėtų padėti gydytojams savo laiką skirti tiems pacientams, kuriems jų tikrai reikia. Šiuo metu tokios sinergijos sveikatos apsaugos sistemoje nėra, todėl gana keista, kad tik dabar susimąstyta apie farmacinės rūpybos poreikį. Vis dėlto geriau vėliau, nei niekada“, – kalbėjo J.Švarcaitė.
