Ir pasitikėjimas vaistininkais ypač aukštas. Reprezentatyvi apklausa parodė, kad gyventojų pasitikėjimas vaistininku prilygsta pasitikėjimui gydytoju. 46 proc. gyventojų vaistininkus paminėjo tarp tų, kuriais pasitiki labiausiai. Pasitikėjimą gydytojais išreiškė 47 proc. respondentų.
Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad vaistininkas pacientams yra ir profesionalas, ir psichologas, ir draugas, ir patarėjas. R. Blynas pasakoja, kas lemia tokį gyventojų pasitikėjimą jo profesijos atstovais ir kokios yra vaistininko kompetencijos.
– Įvairios apklausos rodo, kad vaistininko profesija yra viena iš tų, kuria žmonės pasitiki labiausiai. Kaip manote, kas lemia tokius rezultatus?
– Galimybė pasinaudoti vaistininko paslaugomis yra labai lengvai prieinama – čia nereikia registruotis, o pasikonsultavus su mumis, nesunkūs negalavimai išsprendžiami vietoje ir pacientas lieka patenkintas. Aš manau, kad šie veiksniai ir lemia aukštą pasitikėjimą vaistininku.
– Tai vaistininko veikla apima ir daugiau sričių, ne tik vaisto pardavimą?
– Vaistininko veikla yra labai plati. Vaisto pardavimas yra tik viena iš mūsų darbo dalių. Mes privalome būti sukaupę daug žinių, kurios padėtų pagerinti paciento būklę, mes turime išmanyti, kokius patarimus galime duoti sveikos gyvensenos klausimais. Turime paaiškinti, kaip vartoti vaistą, ką daryti atsiradus šalutiniam poveikiui, žinoti vaistų suderinamumo niuansus. Viso to ilgai mokomės studijuodami, plėsdami savo kompetencijas, taip pat dalyvaujame „Camelia“ vaistinės organizuojamuose rudens ir pavasario mokymuose. Ant vaistininko pečių gula didelė atsakomybė už pacientų sveikatą, todėl privalome savo darbą atlikti profesionaliai.
– Kokios asmeninės savybės svarbios vaistininko profesijoje?
– Vaistininkas ne tik turi daug žinoti, bet ir būti geras psichologas. Kartais reikia pacientą nuraminti, su juo pasišnekėti, jam tarti gerą žodį – ir žmogus iš karto pasijaučia geriau. Padrąsiname žmones, paaiškiname, ar jiems reikalingas vienas ar kitas vaistas, galbūt reikia imtis kažkokių kitų veiksmų. Ne visuomet sveikatą būtina gerinti vaistais, kartais žmogui reikia keisti savo gyvenimo būdą. Taigi psichologinė dalis užima nemažą darbo dalį. Asmeninės savybės mūsų darbe labai vertinamos. Svarbu, kaip bendraujama su žmonėmis.
– Atėjus į vaistinę ir renkantis vaistinius ar kitus preparatus, ne visiems lengva susigaudyti. Kokius veiksmus dažniausiai padedate atlikti žmonėms?
– Neretai pacientai ne visada supranta vaisto aprašyme pateiktą informaciją, taip pat jiems kyla klausimų dėl neaiškių medicininių terminų. Tad visą šią informaciją žmonėms stengiamės pateikti taip, kad jie suprastų.
Į vaistinę atėjusiems žmonėms taip pat iškyla klausimų, kaip vartoti vaistą, kaip jį dozuoti. Kartais klausia sveikatinimo patarimų, pavyzdžiui, kaip sumažinti svorį, ir panašiai. Esame pasirengę atsakyti į visus tokio pobūdžio klausimus.
– Ar būna, kad žmones tektų atkalbėti nuo nereikalingų vaistų vartojimo?
– Tikrai pasitaiko ir tokių situacijų. Žmonės prisiklauso, ką vartoja pažįstami ar kaimynė, ir tuomet jiems automatiškai kyla noras naudoti vieną ar kitą žinomą preparatą, nors jis jiems visiškai netinkamas. Dažniausiai tokios situacijos kyla su vaistais nuo peršalimo. Pavyzdžiui, vienas medikamentas veikia tris simptomus, nors žmogui yra pasireiškęs tik vienas. Visada stengiamės žmogui paaiškinti ir apie vaistą, ir apie jo vartojimą.
– Ar pastebite, kad į vaistinę ieškoti vaistų ateina ir tokie žmonės, kurie sau ligą įsikalba?
– Būna visokių atvejų. Mes stengiamės objektyviai įvertinti situaciją, išklausinėti, kokie simptomai kamuoja pacientą, kokie lydintys simptomai, kokius vaistus naudojo, kokia ligos eiga, kaip keitėsi simptomai laikui bėgant. Iš šios informacijos galime daryti išvadą vienu ar kitu atveju. Jeigu trūksta kažkokių tyrimų, pacientą siunčiame pas gydytoją, kuris atsakytų į tolimesnius klausimus.
Reprezentatyvią apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2015 m. pavasarį. Apklausti 1007 gyventojai.
