Kaip dažnai Jums tenka vaistinėje bendrauti su onkologiniais ligoniais ir juos konsultuoti?
Tikrai kasdien, nors dirbu vaistinėje, kuri nėra prie onkologinio centro. Deja, bet yra daug tokių ligonių.
Kuo jų konsultacijos vaistininkams galbūt yra kitokios, lyginant su kitais pacientais, kurie ateina į vaistinę?
Skirtumas toks, kad jų bendras gydymas vyksta ciklais. Tai reiškia, jog aktyvaus gydymo ciklo metu stengiamės kuo mažiau kištis, kad gydymas būtų efektyvus, neįvyktų sąveikos su mūsų parekomenduotu vaistu ar vitaminais.
Kai yra ne aktyvus gydymo ciklas, o tiesiog laukiama kito gydymo ciklo, kitaip tariant, ligonis stengiasi kuo greičiau atsigauti, tada galime daugiau kažką skirti.
Ar galima sakyti, kad jūs pacientą matote nuolat, visais gydymo ciklais?
Tikrai turime tokių pacientų, kuriuos matome nuolat: iki susergant, susirgus, baigus gydymą.
Kokie klausimai dažniausiai kyla onkologiniams pacientams, su kokiomis problemomis jie ateina?
Dažniausia problema yra skausmas, ir nebūtinai toje vietoje, kur yra onkologinė liga. Taip pat dažni nusiskundimai yra burnos ar ryklės sausumas, burnos gleivinės skausmas, išopėjimas. Tai lemia, kad žmogus praranda apetitą, nenori valgyti, nes jam skauda valgant įprastą maistą. Ypač dažnai dėl to atsiranda silpnumas, didesnis nuovargis.
Ką jiems tada rekomenduojate?
Pirmiausia paklausiam, ar paskutiniu metu neteko svorio, ar jų įprastai suvalgoma porcija nesumažėjo. Nes jei per du mėnesius žmogus praranda 5 proc. savo svorio – nesvarbu, kiek jis svėrė, ar buvo nutukimas, ar normalus svoris – arba nebesuvalgo tiek, kiek įprastai, pavyzdžiui, apie 50 proc. sumažėja jo suvalgoma maisto porcija, tai tikėtina, kad jam yra mitybos nepakankamumas. Dėl to kuo toliau, tuo silpniau, sunkiau žmogus jaučiasi, tai daro įtaką ir atsigavimui po aktyvaus gydymo – kai kada tinkamai atsigauti nespėjama ir tenka nukelti gydymą.
Bet yra nuomonė, kad sergant onkologine liga normalu nenorėti valgyti. Ar čia yra mitas?
Tai ne mitas, tikrai labai daug žmonių praranda apetitą. Jiems net pasikeičia maisto skonis, dėl to jie nebenori valgyti kaip įprastai, tų pačių produktų.
Papasakokite, ką galima valgyti onkologiniams pacientams, o ko negalima, ką patariate tiems, kurie ateina į jūsų vaistinę?
Iš tiesų kažko, ko griežtai būtų negalima valgyti, nėra, bet dažnai onkologiniai pacientai susiduria su pykinimu, vėmimu, viduriavimu, tad tokiu atveju reikėtų rinktis lengvesnį maistą. Ne keptą aliejuje, suskrudintą, o virtą ar garuose paruoštą maistą. Vertėtų naudoti mažiau prieskonių, kad maistas būtų kuo švelnesnis virškinimo traktui, skrandžiui, kuo mažiau dirgintų.
Sakote, kad pacientai dažnai skundžiasi pykinimu, maisto netoleravimu. Kaip jie galėtų sau padėti, kad tie blogi pojūčiai išnyktų ar sumažėtų?
Galima vartoti imbiero preparatus: tabletes, arbatą, žalią sutrintą imbierą arbatai, įvairius saldainius su imbieru. Kai kada pykinimą mažina ir pipirmėtė, bet reikia stebėti, ar ji nedirgina skrandžio, nekelia rūgštingumo.
Jei natūralios priemonės nepadeda, reikėtų kreiptis į gydantį gydytoją arba šeimos gydytoją, kad jis paskirtų atitinkamus receptinius vaistinius preparatus.
Taip pat kai pykina, svarbu valgyti maistą kuo mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Taip neapsunkinsim skrandžio, jausimės lengviau, taip turėtų pasisekti suvalgyti kiek daugiau.
O jeigu vis tiek valgyti nesinori, gal yra dar kažkokių patarimų, kaip tą maistą organizmui padėti priimti?
Jei valgyti nesinori, yra specializuotų geriamo pavidalo maisto produktų, kuriuos galima vartoti būtent tada, kai sunku valgyti. Jie gali pilnai atstoti maistą. Ten yra visų reikiamų medžiagų, tad taip tikrai galima papildyti savo mitybą. Aišku, tokius gėrimus reikia ne iš karto išgerti, o po truputėlį, po gurkšnelį.
Užsiminėte apie artimuosius, kurie irgi ateina į vaistinę, kuriems rūpi jų artimasis, sergantis onkologine liga. Dėl ko jie konsultuojasi dažniausiai?
Jie dažniausiai ateina su rūpesčiu, kaip padėti sergančiajam, kuris neguvus, nevalgus, kaip sustiprinti, pagerinti jo savijautą.
Onkologinių ligonių artimieji, norėdami padėti, kartais gal ir persistengia. Ar nepastebite tokių situaciją, ir ką jie daro, ko galbūt nereikėtų daryti?
Iš esmės bet kokiu atveju visada reikėtų tartis ir su ligoniu. Dalis žmonių perka viską, apie ką tik užsimename, neišsiaiškinę, gal tai ligonis jau turi, gal vieną ar kitą preparatą jau ragavo, nes jiems labai svarbu yra skonis. Jeigu ligoniui neskanu, jis to preparato nevartos, tai reikėtų nepirkti, galvojant ir apie gamtą.
Pakalbėkime apie tai, kokie yra mitai, kuriais gaubiamos onkologinės ligos ir jų gydymas, kokius galbūt pastebite iš pacientų ar jų artimųjų?
Yra du pagrindiniai mitai. Vienas – kad reikia badauti ir taip „nužudyti“ vėžį. Bet iš esmės tokiu būdu žūsta visos ląstelės, ne tik vėžinės, organizmas išsekinamas ir žmogus net gali nesulaukti gydymo.
Kitas mitas – negalima cukraus, nes cukrus „maitina“ vėžį. Iš tiesų taip nėra, cukrus reikalingas visoms ląstelėms, o cukraus negaudamas organizmas silpsta.
Labai džiaugiamės, kai žmonės ateina pasikonsultuoti, paskaitę ar išgirdę kažkokių mitų, kad pasitikslintų, ar tai tiesa. Kai kada pavyksta apsaugoti žmones nuo neteisingo elgesio.
Kalbant ne vien apie mitybą, bet ir apie kitus dalykus – kas dar gali padėti gydantis onkologinę ligą?
Patariame stengtis nukreipti mintis, kuo mažiau galvoti, nes dažnai žmonės sužino diagnozę ir sako, kad jau viskas. Labai svarbu pozityvumas, galvoti, kad čia tik išbandymas gyvenime, kurį galima įveikti, ir tikrai daugelis įveikia.
Bendravimas tikrai labai padeda, malonios veiklos. Užsimiršti, nukreipti mintis, stengtis gyventi įprastą gyvenimą, galbūt lėtesniu tempu, bet kuo pozityvesnį, kuo malonesnį.
Klausimas pabaigai – jei žmogus sužino onkologinės ligos diagnozę, nuo ko patartumėte jam pradėti? Ar nuo informacijos paieškos, ar nuo konsultacijų, kad būtų sėkmingas visas gydymosi procesas?
Prieš kelias dienas buvo viena klientė, kuri sužinojo, kad jai karcinoma ir iš karto prisiskaitė internete, kad liga labai greitai plinta, tad nieko padaryti nebegalima. Patarčiau stengtis neskaityti informacijos iš nepatikimų šaltinių ir reaguoti į tai, ką sako gydytojas, vaistininkas – tie žmonės pasakys, į ką atkreipti dėmesį, ką daryti, ko nedaryti.
Ačiū Jums už pokalbį.
