Nors, regis, apie erkinį encefalitą ir šios ligos keliamus pavojus yra girdėję bene visi, kasmet vis tiek užfiksuojama daugybė užsikrėtimo atvejų. Tai rodo, kad informacijos apie ligos sudėtingumą ir veiksmingiausius apsisaugojimo būdus visuomenei vis dar trūksta.
Vaistininkė Ieva Sauserytė atsako į 8 dažniausiai užduodamus klausimus apie erkes ir erkinį encefalitą, rašoma vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu?
Erkiniu encefalitu užsikrečiama įsisiurbus šią infekciją nešiojančiai erkei. Pastarieji voragyviai virusą perduoda per seiles, todėl užsikrėsti galima bene akimirksniu. Net ištraukus erkę per keletą minučių nuo įsisiurbimo, jai esant užsikrėtus erkiniu encefalitu, išvengti ligos gali ir nepavykti.
Svarbu prisiminti ir tai, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik tiesiogiai įsisiurbus erkei, bet ir per nepasterizuotą pieną (ar jo gaminius), gautą iš užsikrėtusio gyvulio. Kiekvienais metais erkiniu encefalitu užsikrečia iki 500 Lietuvos gyventojų.
Kur galima užsikrėsti erkiniu encefalitu?
Visa Lietuva patenka į erkinio encefalito didelės rizikos zoną. Nors dažniausiai apie erkes ir jų platinamas ligas žmonės susimąsto tik gerokai atšilus orams, iš žiemos miego šie voragyviai pabunda vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus 4–6 laipsnius šilumos.
Erkės dažniausiai apsistoja šiltose, drėgnose vietose, pavyzdžiui krūmynuose, aukštoje žolėje, lapų krūvose, samanose. Tačiau klaidinga manyti, kad miesto centre erkių nerasime – jų taip pat apstu žolėtose vietose, parkuose, daugiabučių ir nuosavų namų kiemuose. Negana to, pastebima, kad erkės pamažu prisitaiko ir prie vėsesnių oro sąlygų bei mažiau žolėtų erdvių, tad tapti šių voragyvių auka gali bet kas.
Kodėl svarbu ištraukti įsisiurbusią erkę ir kaip tai padaryti teisingai?
Erkės gali užkrėsti ne tik erkiniu encefalitu, bet ir Laimo liga. O nuo pastarosios – vakcinos nėra. Tiesa, Laimo ligos sukėlėjai kaupiasi užsikrėtusios erkės žarnyne, tad infekcija užtrunka patekti į žmogaus kraują. Šiuo atveju yra labai svarbu ištraukti erkę ne tik kuo greičiau, bet ir kuo saugiau.
Visų pirma, erkę reikėtų suimti pincetu kuo arčiau kūno odos ir erkės galvos, jokiu būdu nespausti gyvio pilvelio ir nesukioti pinceto į skirtingas puses. Ištraukti erkę reikėtų staigiu judesiu, stengiantis nesudraskyti jos kūno. Įkandimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti ir stebėti keletą artimiausių savaičių. Jei aplink įkandimą atsiranda raudonuojanti eritema – būtina kreiptis į gydytojus.
Patiems baiminantis ištraukti įsisiurbusią erkę, patartina kreiptis į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą.
Kodėl erkinis encefalitas yra laikomas pavojinga liga?
Erkinis encefalitas neretai būna atpažįstamas per vėlai, kadangi kai kuriems žmonėms simptomai nepasireiškia arba būna supainiojami su paprastu peršalimu ar gripu. Juolab, kad ši infekcija turi keletą paūmėjimo bangų. Pirminiai erkinio encefalito požymiai būna karščiavimas, galvos skausmas, bendras kūno ir raumenų silpnumas bei skausmas. Nurimus šiems simptomams, žmogus gali galvoti, kad pasveiko, tačiau po kurio laiko vėl stipriai karščiuojama, sutrinka koordinacija, svaigsta galva, kankina vėmimas.
Jei laiku nesikreipiama į gydytojus, pažeidžiama nervų sistema ir kyla itin pavojingų ar net visą gyvenimą išliksiančių komplikacijų rizika. Galima susirgti meningitu, prarasti klausą, patirti paralyžių, regėjimo, atminties, miego sutrikimus ir daugybę kitų, nemenkai kasdienybę apkartinančių reiškinių. Blogiausia erkinio encefalito komplikacija yra mirtis. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 0,5–4 proc.
Ar skiepai nuo erkinio encefalito iš tiesų yra veiksmingi?
Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia net 98 proc. Deja, visuomenėje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad skiepas užtikrina, jog niekada nebesusirgsime infekcija, nuo kurios skiepijamės. Kaip ir vakcinos nuo kitų ligų, taip ir vakcina nuo erkinio encefalito negarantuoja, kad įsisiurbus erkei užkratas į mūsų organizmą nebepateks. Vakcina padeda organizmui daug efektyviau kovoti su infekcija, todėl taip apsisaugojama nuo sunkių komplikacijų bei ilgalaikių liekamųjų reiškinių.
Kadangi erkių platinamomis ligomis užsikrėsti gali kiekvienas, kasmet raginame pacientus užsiimti veiksmingiausia erkinio encefalito prevencija ir pasiskiepyti – tai galima padaryti ne tik poliklinikose, privačiose gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse. Skiepų dėka galime išvengti blogiausių scenarijų išsipildymo.
Kokie šalutiniai erkinio encefalito vakcinos požymiai?
Kaip ir didžioji dalis vakcinų, erkinio encefalito vakcina kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. Dažniausiai tai tebūna dūrio vietos paraudimas, patinimas ar lengvas maudimas. Tačiau pasitaiko atvejų kai žmogui pakyla temperatūra, skauda galvą bei raumenis, jaučiamas nuovargis, kartais ir pykinimas. Tačiau šie nepageidaujami poveikiai praeina po paros ar dviejų, o jaučiamus simptomus galima malšinti įprastais preparatais nuo karščiavimo ar skausmo.
Po vakcinacijos prašome pacientų parą laiko neužsiimti fiziškai aktyvia veikla, nevartoti alkoholinių gėrimų bei nešlapinti dūrio vietos. Taip pat raginame atidėti skiepijamasi bent keletui savaičių, jei ūmiai sergama kitomis ligomis.
Kokia yra erkinio encefalito vakcinacijos schema?
Įprasta skiepijimosi schema atrodo taip: pacientui suleidžiama pirmoji vakcinos dozė, po 1–3 mėn. – antroji dozė, o trečioji – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios injekcijos. Vėliau revakcinuotis viena vakcinos doze, siekiant sustiprinti organizmo apsaugą, reikėtų kas 3–5 metus. Tačiau vis daugiau pacientų pasirenka pagreitintą skiepų nuo erkinio encefalito schemą, kada antroji vakcinos dozė yra suleidžiama lygiai po dviejų savaičių nuo pirmosios dozės. Imunitetas įgyjamas po antros vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms. Nesilaikant erkinio encefalito vakcinacijos schemos, organizmo apsauga susilpnėja.
Apie vakcinacijos schemą, galimus šalutinius poveikius, jų palengvinimą bei skiepų nuo erkinio encefalito derinimą su vakcinomis nuo kitų ligų, visada papasakos skiepijimo procedūrą atliekantis specialistas.
Kokie yra papildomi būdai apsisaugoti nuo erkių?
Net ir pasiskiepijus, nuo pat ankstyvo kovo iki maždaug lapkričio vidurio, praleidus laiką žalesnėse vietose, reikėtų apsižiūrėti dėl įsisiurbusių erkių. Geriausia tai padaryti nusirengus, duše ar vonioje, kruopščiai apžiūrint galvą, kaklą, ausis, pažastis, pilvą, kirkšnis. Taip pat ruošiantis į gamtą, vertėtų dėvėti šviesių spalvų drabužius, aukštas kojines, galvos dangalą – taip bus lengviau pastebėti voragyvį. Svarbu nepamiršti ir erkes atbaidančių repelentų bei atidžiai perskaityti jų naudojimo taisykles – jose bus nurodyta, kas kiek laiko reikia pakartoti repelento aplikavimą, ar galima jį purkšti ant drabužių ir kt.
