Vaistininkai pastebi, kad į vaistinę klientai neretai atskuba nešini lapeliu, kuriame — kaimynės ar giminaičio rekomenduoti, jiems padėję vaistai. Specialistai primena, kad kiekvienam vaistas turi būti parinktas individualiai, o tai padaryti nesunku asmeniškai pasitarus su vaistininku.
Ko klausti, kad gautume tai, ko reikia
Anot vaistininkų, paprastai klientai noriai atsako į visus klausimus. „Pasitaiko, kad žmonės stebisi vaistininko smalsumu, tačiau dauguma, manau, laukia tų klausimų ir paaiškinimų, tik ne visada išdrįsta pasiteirauti“, – sako „Gintarinės vaistinės“, esančios Geležinio vilko gatvėje, vaistinės vedėja Ligita Mikeliūnienė.
Pasak jos, dažniausiai klausiama, kaip vartoti vaistą — prieš ar po valgio, kokį kiekį, kur vaistas pagamintas. Pastaruoju metu padažnėjo klausiančių, kodėl konkretus vaistas buvo paskirtas ir nuo ko jis. Tai vaistininkę kiek stebina. „Tai rodo, kad žmonės su gydytoju nepasikalba, nepasiklausia, kodėl ir kokius vaistus jam teks gerti“, – sako moteris.
Ji su vaistininku pataria tartis kaskart perkant vaistus ar kitus medikamentus. „Vaistininkui reikėtų užduoti atvirus klausimus, kad gautumėte kuo daugiau jums reikalingos informacijos. Taip pat būtina prisipažinti, kokius kitus vaistus vartojate. Pavyzdžiui, pirkdamas vaistus skrandžio veiklai gerinti, nuo skausmo ar peršalimo, žmogus turėtų paminėti, ar vartoja kraują skystinančius, kraujospūdį reguliuojančius vaistus, ar serga opalige“, – sako vaistininkė.
Anot L.Mikeliūnienės, dažnai pasitaikanti klaida yra perkant kraują skystinantį aspiriną nepasisakyti, kad vartojamas receptinis tokio paties veikimo vaistas. Jei žmogus nepasisako, o vaistininkas nepaklausia, aspirinas gali ir pakenkti. Vaistininkė sako, kad norint užtikrinti vaistų suderinamumą, pakanka trumpai paminėti — geriu daug kitų vaistų ir vaistininkas jau žinos, ko dar paklausti, ką parinkti.
Pavojingi deriniai
Retai pasitaiko, kad žmogus vartotų tik vieną vaistą, maisto papildą. Be to, natūralumą vertinantys nevengia ir įvairių vaistinių augalų, kurie ne visada dera su vaistais. Vaistininkė pažymi, kad tartis su specialistu reikia individualiai, tačiau yra derinių, kurie nepatartini visiems. Vienas tokių ir gana dažnai pasitaikančių — kontraceptinės tabletės ir antibiotikai arba antihelmintiniai preparatai. Pastarieji silpnina kontraceptinių tablečių poveikį. Taip pat verta atminti, kad maistas silpnina daugumos vaistų nuo alergijos poveikį. Iš vaistažolių vaistininkė išskiria preparatus su jonažolėmis, kuriuos vartojant negalima degintis saulėje, taip pat lieknėjimui skirtas arbatas, kurių negalima vartoti ilgiau nei dešimt dienų ir derinti su liuosuojančiais vaistais.
Yra vaistų ir vitaminų, kurių veikimas kartu yra teigiamas, pavyzdžiui, priešuždegiminiai vaistai dažnai derinami su B grupės vitaminais. Tačiau tokius derinius turi paskirti gydytojas, pastebi rūpestinga vaistininkė. Anot jos, daug klausimų vaistininkai užduoda perkant maisto papildus — apie ligas, kraujospūdį. „Tuo nereikėtų stebėtis, nes kartais paaiškėja svarbių detalių, pavyzdžiui, kad žmogus neseniai perėjo nedidelį spindulinės terapijos kursą ir jam nereikėtų naudoti B grupės vitaminų, ženšenio preparatų, o reikia seleno ir antioksidantų“, – paaiškina vaistininkė L.Mikeliūnienė.
Maistą ir gėrimus taip pat reikia derinti prie vaistinių preparatų. Vaistininkė primena, kad vaistus geriausia užgerti paprastu arba mineralizuotu, tačiau negazuotu vandeniu. Griežtai nerekomenduojama vaistų užsigerti itin rūgščiomis sultimis, ypač — greipfrutų.
„Citramono nuo galvos skausmo užsigėrimas kava ar arbata gali išprovokuoti kraujospūdžio padidėjimą ir pabloginti kepenų būklę. Šiais gėrimais nepatartina užsigerti ir kraujospūdį mažinančių vaistų. Pienas padeda įsisavinti kai kuriuos vitaminus — D, E, A, tačiau juo negalima užsigerti antibiotikų, geležies preparatų, fermentų“, – sako specialistė.
Ji atkreipia dėmesį tų, kurie dažnai vartoja anglies tabletes, nes šios taip pat mažina vaistų veiklumą. Salotų, špinatų, brokolių, kopūstų reikėtų mažiau valgyti esant tirštam kraujui ar po operacijų, vartojant kraują skystinančius vaistus.
Daugiau kalbėtis nieko nekainuoja
Nors savo sveikatą dažniausiai patikime profesionalams, svarbu savimi rūpintis ir pačiam. „Reikia daugiau domėtis, skaityti — pažinti savo kūną, negalavimą, ligą. Kiekvienas turėtų labiau pasitikėti specialistais, pasitarti, klausti, ką vartoti, kaip ir kodėl. Kuklintis tikrai nereikėtų“, – drąsina rūpestinga vaistininkė, kuri rekomenduoja paskaityti knygų apie sveikatą, vaistus, ligas.
„Vaistus reikia vartoti saikingai ir atsakingai, kuo daugiau tartis su vaistininku ir nesirinkti vaistų, kuriuos vartoja kaimynė ar giminaitis. Deja, tai labai dažnas reiškinys. Kiekvienam vaistas turi būti parinktas individualiai. Tam gali padėti asmeniškas pokalbis su rūpestingu vaistininku”, – įsitikinusi L.Mikeliūnienė.
