Kojų tinimas ypač pastebimas čiurnos ir blauzdos srityse, kojų sunkumas, skausmas, mėšlungis naktimis yra ne tik moterų, bet ir daugelio vyrų prakeiksmas. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Aušrinė Navickienė prisiminė ne vieną istoriją, kai vyrai neranda būdų, kaip naktį ilsinti kojas, kad jų negeltų.
Vienas vilnietis, sunkvežimio vairuotojas, nesulaukęs nė penkiasdešimties, jautėsi pasmerktas amžinoms kančioms. Jam tekdavo ne vieną valandą sugaišti kelionėje, kol pristatydavo tiekėjams krovinį. Grįžusiam vakare namo vairuotojui atrodydavo, kad kažkas tarsi pripylė kibirą vandens ir liepė su šiuo sunkumu vaikščioti. Net kelių valandų prireikdavo, kol kojų skausmas nurimdavo, ir jis galėdavo užmigti. Iš ryto vyras lengviau pasijusdavo, bet sulaukus vakaro – viskas prasidėdavo iš naujo.
Manoma, Lietuvoje lėtiniu venų nepakankamumu serga daugiau nei pusė milijono gyventojų. Medikai įspėja – jei vakare, ypač po ilgesnės darbo dienos, daugiau pavaikščiojus, pastovėjus ar sėdint kojos pabrinksta, ima mausti, tinsta, ypač viena, būtina kreiptis į kraujagyslių chirurgą.
– Kas yra venų nepakankamumas? Dėl kokių priežasčių atsiranda ši liga?
– Venų ligos prasideda nepastebimai. Lėtinis venų nepakankamumas tai veninės kraujotakos sulėtėjimas, mikrocirkuliacijos sutrikimas, bei venų sienelių pažeidimas. Apie 70 proc. visų lėtinio venų nepakankamumo atvejų lemia venų varikozė, o ji gali išsivystyti net jauname amžiuje.
Iš pradžių kojų odoje pastebimi kapiliarų tinklai, vėliau pasirodo venų mazgeliai, kurie palaipsniui plečiasi ir didėja. Venų varikozė išsivysto, dėl įgimto venų sienelės vidurinio sluoksnio silpnumo, kai prastai ima veikti venų vožtuvai, jie nepilnai užsidaro. Tuomet venose ima didėti spaudimas, o dėl šio spaudimo dar labiau pažeidžiami vožtuvai.
Dar apie penktadalį lėtinio venų nepakankamumo atvejų yra dėl potrombotinio sindromo, anksčiau yra buvusi giliųjų venų trombozė ir pažeidusi normalią venų vožtuvų funkciją. Įgimtas giliųjų venų vožtuvų nesandarumas ( įgimtos displazijos) – taip pat svarbi priežastis, dėl kurios vystosi lėtinis venų nepakankumas.
Europos statistika rodo, kad kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, būna sutrikusi venų kraujotaka. Nuo 24 iki 58 proc. moterų ir nuo 12 iki 46 proc. vyrų diagnozuojamas šis sutrikimas. Nors Lietuvoje nėra tokių epidemiologinių duomenų, manoma, kad ši liga gali varginti apie 500–600 tūkstančių gyventojų. Tai didelė našta mūsų visuomenei.
– Kaip gydoma venų varikozė?
– Tai savotiškas užburtas ratas, nes dėl venų vožtuvų pakitusios veiklos sutrinka ir kraujotaka venose – kraujas pasidaro klampesnis, susidaro palankios sąlygos formuotis trombams. Todėl gydyti venų varikozę vien tik preparatais, kurie stiprina vožtuvus ar kraujagyslių sieneles, nėra tikslinga. Būtinos papildomos priemonės, gerinančios kraujo tėkmę venose.
– Kuo grėsminga lėtėjanti kraujo tėkmė venose?
– Jei lėtėja kraujo tėkmė, daugiau skystosios kraujo dalies per kapiliarų sienelę išeina į aplinkinius audinius, pasikeičia kraujo sudėtis, sutrinka krešėjimo sistemos balansas. Taip pat sutrinka audinių aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, dėl to juntami lėtiniam venų nepakankamumui būdingi simptomai. Sutirštėjus kraujui bei esant vidinės kraujagyslės sienelės pokyčiams didėja trombų rizika.
Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, sukeldamos plaučių emboliją – tai viena pavojingiausių būklių, kuri gali baigtis staigia mirtimi. Jei pacientas turi įgimtą širdies pertvaros defektą, tokiu atveju, trombo dalys gali nukeliauti net į galvos smegenis, taip pat sutrikdyti kitų organų kraujotaką.
– Kaip įmanoma apsisaugoti nuo krešulių kojų venose?
– Kad galėtume išvengti giliųjų venų tromobozės, turime žinoti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, nejudrumas, su tuo gali susidurti net jaunas žmogus, pavyzdžiui, ilgo skrydžio metu ar susitraumavus koją.
Net 10 kartų didėja rizika susirgti giliųjų venų tromboze nėštumo ir pogimdyminio periodo metu, 7 kartus – dėl vėžio, hormoninės kontracepcijos priemonės, kurias naudoja jaunos moterys, taip pat pakaitinė hormonų terapija didina šią riziką nuo 3 iki 5 kartų.
Su amžiumi taip pat išauga tikimybė susirgti giliųjų venų tromboze. Antsvoris didina krešulių pavojų net 3 kartus. Kadangi nutukimas paliečia vis daugiau jaunų žmonių, tai reiškia, kad giliųjų venų trombozė taip pat jaunėja.
– Ar polinkis susidaryti trombams gali būti įgimtas?
– Nuo 20 iki 40 proc. žmonių, kuriems nustatoma giliųjų venų trombozė, neturi tam tikro krešėjimo faktoriaus. Šis sutrikimas yra įgimtas, daugelis žmonių apie tai nieko nežino, kol neiškyla grėsmė sveikatai.
Kartais giliųjų venų trombozė smogia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pavyzdžiui, ją gali išprovokuoti ilgas varginantis skrydis lėktuvu, kai žmogus negali keisti kūno padėties, ilgiau trunkantis stovimas ar sėdimas darbas, didesnis fizinis krūvis. Neretai faktas apie tai, kad žmogus neturi tam tikro krešėjimo faktoriaus, išaiškėja jau nustačius giliųjų venų trombozę.
– Kokie tyrimai rodo, ar venose yra trombų?
– Dažniausiai patvirtinti diagnozei užtenka vieno pagrindinio tyrimo – ultragarso tyrimo, kai dvigubo skenavimo metu patvirtinama giliųjų venų trombozė, yra paskiriamas gydymas. Svarbiausia neatidėlioti vizito pas gydytoją.
– Daugelis žmonių teisinasi, kad neturi laiko gydytis, nors jiems vakarais tinsta blauzdos, o kojas būna išmarginę įvairūs venų rezginiai. Kaip juos paraginti neatidėlioti vizito pas šeimos gydytoją?
– Iš tikrųjų stipriosios lyties atstovai neretai ateina į gydytojo kabinetą tada, kai yra bėda ar liga jau yra ganėtinai pažengusi. Tokiu atveju padėti būna kur kas sunkiau. Pažengus ligai, kur kas sudėtingiau panaikinti ne tik jos simptomus, padarinius, bet ir jos priežastis. Delsdami gydytis žmonės daro nedovanotiną klaidą.
– Ar galite pateikti iš savo praktikos tokį tipišką pavyzdį?
– Yra ne viena istorija, kai viskas prasideda nuo paprasčiausios venų varikozės, o baigiasi – kur kas rimtesnėmis komplikacijomis.
Prisimenu vieno paciento istoriją, prieš dešimt metų jis kreipėsi į kraujagyslių chirurgą dėl venų varikozės, tada išgirdo tokį atsakymą: „Nori operuokis, nori – ne, tau pačiam reikia apsispręsti. Jei tau trukdo išsiplėtusios venos, galime atlikti operaciją, o jei netrukdo – yra tokia tikimybė, kad liga komplikuosis, bet gali gyventi.“
Po daugelio metų atvykęs pas kitą kraujagyslių chirurgą vyras neslėpė nusivylimo. Jis krimtosi, kodėl anksčiau nesiryžo operacijai, nes per tą laiką liga buvo ganėtinai pažengusi išsivystė akivaizdi lėtinio veninio nepakankamumo klinika – atsirado negyjančios žaizdos blauzdoje, o galiausiai varikozinis kamienas dar ir trombavosi. Trombas kilo aukštyn ir negydant galėjo nukeliauti į giliąsias venas, o iš jų – atitrūkti ir nukeliauti į plaučius, ir tai galėjo pasibaigti mirtimi.
Ši istorija rodo, kad vos per dešimtmetį išsivystė rimtų komplikacijų, o tai reiškia, kad žmogaus gyvybei iškilo pavojus. Šis periodas gali būti ir kur kas trumpesnis. Vyras piktinosi, kodėl chirurgas jam pasakė, kad galima nieko nedaryti, nors pradinė diagnozė buvo venų varikozė.
– Kaip įmanoma gerinti kraujotaką venose?
– Reikėtų mažinti rizikos faktorius, pavyzdžiui, reguliuoti mitybą ir atsikratyti antsvorio, keisti gyvenimo būdą ir rinktis aktyvų laisvalaikį, daugiau judėti, mankštintis, nes tai gerina kraujo tekėjimą kojų venose, o kojų raumenys yra kaip stipri pompa, skatinanti kraują judėti greičiau link širdies ir neužsistovėti galūnėse.
Venų sveikatą galima stiprinti ir natūraliais preparatais, pavyzdžiui, kraujotakai vertingo natokinazės fermento ir veiksmingo antioksidanto hidroksitirozolio deriniu. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 600 tūkstančių Japonijos gyventojų mitybos įpročius ir padarė išvadą – kraujagyslėms ir kraujotakai ypač svarbus fermentas natokinazė. Iš tradicinio japonų pusryčių natto, kurį valgo tiek vaikai tiek suaugę, išgryninta natokinazė pasižymi kraujotaką gerinančiomis savybėmis.
– Kuo ypatingas natūralus būdas, padedantis kraujotakai venose?
– Natokinazė vertinga tuo, kad jos veikimas daugiakryptis – ji gali veikti ne tik arterijose, bet ir venose. Šis fermentas ardo žmogaus organizme senesnius trombus, kurie susidarė anksčiau nei prieš 72 valandas, taip pat užkerta kelią susidaryti naujiems krešuliams. Natokinazė veikia kraujotaką, mažina trombocitų bei eritrocitų sulipimą, gerina kraujo tėkmę ir cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.
Tai – viena paslapčių, kodėl Japonijos gyventojai yra ilgaamžiai, o sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis šioje šalyje yra vienas mažiausių. Šis fermentas yra natūralus, išgaunamas iš specialiu būdu fermentuotų sojos pupelių, jis saugus ir neturi šalutinio poveikio. Šios biologiškai aktyvios medžiagos veikimas yra moksliškai įrodytas ne vienoje tarptautinėje klinikinėje studijoje.
Venų ligų profilaktikai svarbi dar viena medžiaga, tai – augalinės kilmės antioksidantai. Išgryninamas iš alyvuogių vaisių ekstrakto hidroksitirozolis, tai – vienas stipriausių antioksidantų, kuris priklauso polifenolių grupei. Remiantis laisvųjų radikalų koncepcija, polifenoliai yra medžiagos, neutralizuojančios žalingą onkogeninį, uždegiminį ir trombų atsiradimą provokuojantį laisvųjų radikalų poveikį.
