300 proc. viršija rekomendacijas
Mirčių skaičiai, kuriuos lemia didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams, pribloškiantys: pernai Europoje dėl to mirė 25 tūkst. žmonių. Spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti, 2050 m. šis skaičius visame pasaulyje pasieks 10 mln. ir tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžys.
Stipriausių antibiotikų naudojimas mėsos fermose auga ir viršija visus rekordus daugelyje Europos valstybių.
Deja, dėl besikeičiančios mėsos pramonės, kai gyvulių auginimas mėsai tampa konvejeriu, antibiotikai plačiai vartojami ir gyvulių bei paukščių gydymui. Taigi antibiotikų mes gauname ne tik tiesiogiai, kai juos skiria gydytojas (dažnai ir be rimto pagrindo), bet ir su mėsa, kurios, žinia, šiuo metu valgome daug. Todėl antibiotikų naudojimo mažinimas auginant gyvūnus yra viena priemonių spręsti šią kompleksinę problemą.
Europos medicinos agentūros (EMA) duomenimis, vidutiniškai Europos fermose antibiotikų naudojimas 300 proc. viršija ekspertų rekomendacijas. Stipriausių antibiotikų, kuriuos PSO įvardija kaip „kritiškai svarbius žmonių gydymui“, naudojimas mėsos fermose auga ir viršija visus rekordus daugelyje Europos valstybių.
Dėl gyvūnų gydymo antibiotikais gauname jau jiems atsparią infekciją
Nepaisant to, kad apie atsparumą antibiotikams daug kalbama instituciniu lygmeniu, visuomenė apie tai žino nedaug.
„Paprastais žodžiais aiškinant, šis atsparumas reiškia, kad sergant ir gydantis antibiotikais, pastarieji nepadeda pasveikti, ir būtent tai lemia didelius skaičius mirčių Europoje ir pasaulyje”, – aiškina Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pasak S.Čaplinsko, didžiausias rūpestis, susijęs su šia tema, yra nerimas dėl zoonozių – žmonėms ir gyvuliams bendrų ligų – ir jas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams. Šių ligų infekcijų sukėlėjai, kurie yra atsparūs antibiotikams, gali būti perduodami žmonėms tiesiogiai arba per maistą ir apsunkinti žmonių gydymą. Europos šalių pranešimuose kaip atsparios kai kuriems svarbiems antibiotikams pažymimos dvi zoonozės – salmoneliozė ir kampilobakteriozė.
Auginti be antibiotikų nelengva, bet įmanoma
EMA duomenys rodo, kad per 91 proc. Europos mėsos fermų antibiotikai yra naudojami masiniam gydymui. Tuo tarpu Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvoje žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Skaičiai ir toliau auga. Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.
„Gyvulininkystės verslai, sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą, atlieka itin svarbų vaidmenį – visas pasaulis turėtų imti pavyzdį iš bendrovių, kurios palaipsniui visiškai atsisako antibiotikų auginant gyvulius.
Pavyzdžiui, šalims, kuriose buvo imtasi veiksmų siekiant sumažinti, pakeisti ir permąstyti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, būdingas mažesnis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir jo mažėjimo tendencijos.
Faktas, kad tai nėra lengva ir reikalauja daug investicijų ir pastangų – mat reikia užtikrinti, kad augimo metu gyvuliai nesusirgtų. Bet pavyzdžių, kad tai įmanoma, toli ieškoti nereikia – Norvegija pirmoji visiškai uždraudė antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, jos pavyzdžiu seka ir kiti“, – sako S.Čaplinskas.
Pernai Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos vadovų susitikime Niujorke buvo vieningai sutarta, kad nesprendžiant antimikrobinio atsparumo problemos gresia rimtas pavojus žmonių sveikatai, tam tikrų infekcijų gydymui ir chirurginėms operacijoms.
Gyvulių augintojai sąmoningėja?
„Atsparumas antibiotikams yra kompleksinė problema, kurią spręsti turi visi. Tam būtinas žmonių švietimas apie antibiotikų vartojimo kiekius bei pokyčiai gyvulininkystės versluose. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų šalyje vis daugiau gyvūnų augintojų suvokia problemos mastą, tampa atsakingesni ir imasi priemonių keisti požiūrį į gyvulių auginimą.
Atsiranda įmonių, smarkiai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ar ligų profilaktikai. Tuo jie prisideda, kad mūsų aplinkoje plačiai paplitusios bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo, ir kadaise baisių ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai kuo ilgiau išliktų efektyvūs“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Pasak Kekavos vištų fabriko, tiekiančio vištieną, pažymėtą ženklu „Užauginta be antibiotikų“, valdybos pirmininko Andriaus Pranckevičiaus, kuo toliau, tuo daugiau žmonių ima rūpintis sveika mityba ir kreipia daug dėmesio į tai, ką vartoja.
Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, net 67 proc. respondentų teigė manantys, kad vištiena, užauginta su antibiotikais, nėra kokybiška. Tai vištienos gamintojams yra aiškus signalas imtis priemonių keisti vištų auginimo sąlygas.
