Projektui „Graži be filtrų“ kalbėjomės, kaip greiti receptai atitikti grožio standartą baigiasi sunkia liga, kokios įtakos tam turi šeima ir kaip nežalojant savęs pasiekti, ko visi trokštame: asmeninio ir profesinio išsipildymo, laimės, meilės, prasmės ir sėkmės.
– Kokio amžiaus, socialinio statuso žmonės patenka į Valgymų sutrikimų centrą ir kodėl?
– Anksčiau buvo galvojama, kad valgymo sutrikimai – tik aukštesnio statuso, turtingų tėvų vaikų problema, tačiau tikrai ne iš gero gyvenimo tokios problemos, kaip vis dar kai kas mano.
Jautriausiais laikas nuo 11-12 metų iki 25-26 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje dažniausiai pasireiškia ir prasideda valgymo sutrikimai, mat tuo metu vyksta daugybė pokyčių tiek fiziniame brendime, hormoninėje sistemoje, tiek asmenybėje. Tapsme iš vaiko jaunu žmogumi kyla esminiai klausimai: kiek galiu būti sėkmingas, populiarus, artimas su kitais žmonėmis, kiek galiu išlaikyti savastį būdamas su kitais ir savąją vertę. Kas yra ta vertė, kas ir kuo noriu būti?
Šiame amžiuje žmonės pradeda sąmoningai gyventi, svarbu kaip atrodau, ką reprezentuoju, ką veikiu, kokia mityba, fizinis aktyvumas, pomėgiai, kaip mane priima kiti, o valgymo sutrikimus iš išorės dažnai paskatina greitų laimės receptų paieška, juolab viešojoje erdvėje – apstu pasiūlymų „numesk svorio ir būsi laimingas“.
– Tikslai tapti sėkmingu, mylimu išspręsti vienišumo problemą – geri.
– Ir neišvengiami, kiekvienas mūsų turime juos išsikelti bei spręsti tam tikruose vystymosi etapuose. Tačiau tai nėra vienos dienos darbas. Savęs auginimui reikia kantrybės. Brandos nepasieksi per dieną-dvi. O socialiniai tinklai pilni supaprastintų patarimų.
Nėra lengva priimti, kad ne viskas greitai pasidaro ir kad normalu ne visada jaustis gerai.
– Kokie valgymo sutrikimai dominuoja ir kokios jų pasekmės?
– Ne tik mūsų centre, bet ir pasaulyje daugėja bulimijos ir persivalgymo atvejų, o štai nervinės anoreksijos procentas išlieka daugmaž stabilus, visoje populiacijoje siekia maždaug 1 atvejį 100.
Nervinė anoreksija yra psichikos liga, kai žmogus, net būdamas labai mažo svorio ir išsekęs, toliau stipriai riboja savo mitybą, gali perdėtai sportuoti, su tikslu išlaikyti labai mažą svorį ir dar jį mažinti, nors jo ir taip trūksta.
Sergantiems anoreksija diagnozuojamas išsekimas, organizmo sistemų sutrikimai. Tačiau jie vis viena įvairiais būdais siekia mažinti savo svorį, netgi naudodami žalojančius būdus, nes yra užvaldyti kontrolės, minčių apie išvaizdą, valgymą, kūno svorio mažinimą.
Jeigu sergantieji anoreksija riboja maistą, sergantiesiems bulimija maisto kontroliavimą keičia nevaldomi persivalgymai dideliais kiekiais ir po to seka šalinantis tą maistą elgesys nenatūraliais būdais, siekiant taip išvengti maisto storinančio poveikio.
Jų svoris dažnai būna normalus, tačiau problema – pats elgesys: maisto ribojimas, o po to persivalgymas ir nenatūralus maisto šalinimas. Dideli elektrolitų disbalansai sukelia širdies ritmo sutrikimus, alpimus, dėl persivalgymų gali plyšti skrandis.
Kūno alinimas kartojant nefiziologinius veiksmus sutrikdo organizmo sistemas. Visų pirma – endokrininę, tad merginoms ir moterims sutrinka mėnesinės, vyrams – vaisingumas ir potencija. Suprastėjus peristaltikai, ima prasčiau veikti skrandis, užkietėja viduriai, slenka plaukai, pasidaro trapūs nagai, nuolat šalta, vystosi kaulų trapumas – osteoporozė.
Visi minėti neigiami poveikiai – grįžtami, jei žmogus gydosi, išskyrus osteoporozę. Pvz., jeigu mergaitė valgymo sutrikimu susirgo ankstyvoje paauglystėje ir iki 20 metų jai neatsistatė mėnesinės, svoris, – greičiausiai jai teks visada gyventi su osteoporoze, kaip populiariai sakoma, išretėjusiais kaulais, nes normaliai vystantis apie 18 metus merginoms jau būna susidarę apie 60 proc. kaulinio tankumo. Kai mergaitė nuo 10-11 metų turi valgymo sutrikimų, normalus vystymasis yra praleidžiamas, nepasiekiamas ir gamtos numatytas ūgis.
Vaikinams minėtas kaulinio audinio tankumas susiformuoja apie 20 metus. Jiems irgi labai svarbu, kad valgymo sutrikimai nesutrikdytų normaliai vystytis, mėgstamos fizinės veiklos, nes kaulų tankumo formavimosi laiko nesugrąžinsi.
Kita problema, kad sergant valgymo sutrikimais kamuoja didžiulis nepasitenkinimas savimi, nusivertinimas, nuotaikų kaita, dirglumas, negebėjimas koncentruoti dėmesio niekur kitur, kaip tik į svorį, maistą, alkį. Pasirenkama netgi neiti bendrauti su draugais, kur bus valgoma ar kur galbūt reikės nusirengti. Nuolat fiksuojamasi į liguistas mintis, kurių žmogus nebegali suvaldyti.
"Iš visų mirties priežasčių dėl valgymo sutrikimų maždaug trečdalis – savižudybė". Brigita Baks
Nesirgusiems valgymo sutrikimais ar artimiau nebendravusiems su sergančiais gali būti sunku suprasti, kokia tai kankinanti būsena. Labai dažnai valgymo sutrikimai komplikuojasi depresija, nerimo, miego sutrikimus, dažna savižala. Žmonės kartais savaitėmis, mėnesiais neišeina iš namų.
– Kaip per karantiną. Koks jo poveikis valgymo sutrikimams?
– Kaip rodo COVID-19 pandemijos pradžioje Europos šalyse atlikti tyrimai, kuriame dalyvavo ir mūsų centras, valgymo sutrikimų, ypač bulimijos ir persivalgymo, karantino metų ypač padaugėjo.
Karantiną galima vadinti krize, nes jis stipriai keitė žmonių įpročius. Gyvenantieji po vieną patyrė didelę izoliaciją, tačiau net neįsivaizduoju, kaip kai kurios jaunos šeimos turėjo ir vaikus mokyti, ir darbus dirbti, ir jokios pagalbos neturėjo iš šalies, be to buvo ribojamas judėjimas išorėje, mažėjo gyvo bendravimo.
Valgymo sutrikimų skaičiaus augimas prieš pandemiją aiškintas ne tik vertybiniais pokyčiais visuomenėje, didesniu maisto prieinamumu, bet ir greitėjančiu gyvenimo tempu, įtampa. Vis dažniau maistas naudojamas ne energijos papildymui, o kaip priemonė tą įtampą slopinti, kontroliuoti emocijas.
– Kada kreiptis pagalbos į specialistą dėl savęs ar artimo žmogaus?
– Jeigu operatyvios specialistų pagalbos ir palaikymo bei supratimo šeimoje sulaukiama per pirmus tris metus nuo ligos pradžios, sveikstama daug greičiau ir pasveikti įmanoma 100 procentų. Iš pradžių gali pakakti ir kelių psichoterapeuto ar dietologo konsultacijų. Ypatingai, jei pastebėję vaikų valgymo sutrikimus į tai tinkamai reaguoja tėvai ar kiti artimieji. Tačiau, gaila, vis dar pasitaiko nesuprantančių problemos esmės. Neva, čia tik išsidirbinėjimas. Arba vienas iš tėvų palaiko, o kitas – kritikuoja, nuvertina problemą.
Be abejo, valgymo sutrikimai ir jų gydymas iš artimųjų pareikalauja ypač daug. Nes kiekvienas valgymas – nauja kova. Valgyti reikia reguliariai, o sergančiajam tai – skausminga, jis nuolat svarsto valgyti-nevalgyti, priešinasi tam ir šeimoje kyla daug įtampų.
– Ar Valgymo sutrikimų centre konsultuojamos šeimos?
– Vaikų-paauglių dienos stacionare vyksta grupės besigydančiųjų tėvams, kuriose aptariami sunkumai. Buvo daromos Vilniaus miesto savivaldybės remiamos paskaitos-grupės sergančiųjų artimiesiems, įrašėme paskaitas apie valgymo sutrikimus, esminius momentus kaip su tuo tvarkytis, kaip suprasti ir padėti. Jos bus patalpintos youtube platformoje artimiausiu metu.
Kartais tėvai atveža vaiką ir palieka specialistams, kad jie jį „sutvarkytų“, bet taip dalykai nevyksta. Tačiau yra labai šaunių tėvų, kurie įsitraukia į problemos sprendimą, jų vaikai gauna paramos ir daug lengviau sveiksta. Turi keistis šeimos dinamika.
– Pasitaiko pastebėti, kad valgymo sutrikimų turi ne tik vaikai, bet ir juos atvedę tėvai?
– Taip. Kaip tik šiandien aptarėme, kad trijų pacientų namuose valgymo sutrikimais serga vienas iš tėvų, nors galbūt slepia ar laiko tai norma. Be abejo, tai trukdo vaikams sveikti, nes jie ne akli – viską mato ir jaučia.
– Kiek vidutiniškai trunka gydymas ir kokiai daliai pacientų nepavyksta išsivaduoti iš valgymo sutrikimų.
– Gydymas iš tiesų labai ilgas, vyksta ne tik stacionare ir dažniausiai trunka 2-4 metus. Per šį laiką žmonės ne tik gydosi, bet ir mokosi, kuria santykius, auga kaip asmenybės.
Gaila, bet dalis pacientų nepasveiksta, liga tampa lėtinė. Nesigydant 10 metų mirtingumas siekia 5-10%, 20 metų 18-20%. Gydantis mirtingumas krenta iki 2-3%. Mirtingumas susijęs su anoreksija 12 kartų didesnis palyginti su visomis mirties priežastimis 15-24 metų amžiaus moterų grupėje.
– Kokie amžiaus tarpsniai jautriausi?
– Liesumo diktatui ir kritikai dėl kūno jautriausi vaikai. Pvz., prieš brendimą jiems daugiau riebalų kaupiasi liemens srityje, po to estrogenai, testosteronas veikia, augimo šuolis ir kūno formos keičiasi. Tačiau tėvai, pastebime, nesusilaiko nepakritikavę: „Mesk svorį, daugiau judėk”, nors prie ko čia svoris, kai kalbama apie brendimą, augimo spurtą, didelius pasikeitimus! Fizinis aktyvumas turi tarnauti gerai savijautai, kūno lavinimui, sveikatai.
Ta tėvų kritika labai paveiki. Jeigu jos vaikas sulauktų tik iš išorės, o namuose vaikai gautų palaikymo, supratimo, būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau, kas yra paauglys namuose? Tai reiškia, kad tėvui – vidurio amžiaus krizė, jis puola į sporto klubus, rūpinasi sixpack‘u ir t.t., mamos irgi medžiagų apykaita lėtėja, tad ji negali sau kritikos: „Oi, netelpu į suknelę, nevalgysiu prieš balių“.
Gali tiesiogiai nesakyti kritikos paaugliui, bet pats nesveikai žiūrėdamas į kūną ir negalvodamas, ką kalbi, gali paskatinti vaiko valgymo sutrikimus. Suaugusieji neretai viena sako, o kita daro, tačiau vaikai viską priima tiesiogiai.
Visi valgymo sutrikimai prasideda nuo didelio noro kažką keisti. O gaunasi kaip gaunasi. Nepaprastai daug valgymo sutrikimų – nediagnozuoti. Juos gali išprovokuoti ir tokie sukrėtimai, kaip artimo žmogaus mirtis, skyrybos, verslo nesėkmės, kai tavo visas gyvenimas verčiasi.
Kalbant apie persivalgymą, skaičiai tarp lyčių nesiskiria. Anoreksija, bulimija būdingesnė jauniems žmonėms, paaugliams. Pagal lytis santykis 9 mergaitės/moterys ir 1-2 vaikinai/vyrai.
– Ar spaudimo atitikti grožio standartus tiek pat daug, turint omenyje natūralumo madą ir kad tapatintis gali su skirtingo stiliaus žmonėmis? Vis daugiau supratimo, jog mados keičiasi. Jei gali greitai pakeisti drabužį, savo kūno, veido bruožų nepakaitaliosi arba teks nepigiai už tai sumokėti.
– Labai tikėčiausi, kad tokio supratimo daugiau. Tačiau mes iš savo pusės pastebime dar vieną – vegetarizmo ir veganizmo madą, kuria slepiami valgymo sutrikimai. Neretai per veganizmą, vegeratizmą valgymo sutrikimai tarsi legalizuojami. Net 42 % valgymo sutrikimų istoriją turinčių asmenų nurodė, kad pasirinkta vegetarinė mityba buvo nulemta ligos, kaip pirminis motyvas tokiu būdu reguliuoti svorį. Iš besigydančių nuo valgymo sutrikimų vegetarų 68% išsakė, kad jų vegetarizmas susijęs su valgymo sutrikimu ir pasireiškė po susirgimo pradžios. Ir tik 5% pasveikusiųjų tęsė vegetarinę mitybą.
Kai tokia mityba pasirenkama iš įsitikinimų, kaip gyvenimo būdas, ji būna pakankama. Maisto pasirinkimui, gaminimui skiriama labai daug laiko, pastangų, tad maitinimasis labai įvairus., neatsiranda sveikatos problemų. O štai mūsų pacientų, kurie valgymo sutrikimus maskuoja vegetarizmu ar veganizmu, mityba skurdi, labai ribojama.
„Pasaulinių tyrimų duomenimis, po vegetarizmu ir veganizmu gali slėptis net 42% valgymo sutrikimų“. Brigita Baks.
-Anksčiau grožio standartus diktavo žurnalų viršeliai su pagražintais žmonių atvaizdais. Kas dabar?
-Dabar jaunimas kalba ir apie Instagram, Tik-tok, feisbuką. Svorio metimas akcentuojamas kaip supaprastinta laimės formulė. Išorės keitimas tampa neva greitu būdu tos laimės pasiekti, tačiau nuveda į priešingą pusę.
-Kur ta riba, kai pastangos patikti sau ir kitiems pradeda naikinti ir kaip to išvengti?
- Ribą pats žmogus pajaučia: kad tampa labai nesaugus, nepasitikintis, nuolat save lygina su kitais. Tai – didelė klaida, nes mes tik su ankstesniu savimi galime lygintis. Pasitikėjimas auginamas palaipsniui, kai priimi ir savo privalumus, ir trūkumus.
Pasirūpinęs savo poreikiais, tikėtina, gyveni optimistiškiau, o kai laikas sunkesnis – kantriai. Svarbu nekritikuoti savęs, sustabdyti kritiką, kuriai nėra pagrindo.
– Bet kitas sakys – kaip tai be pagrindo. Aš plius 10 kg per daug sveriu.
– Daugumos mūsų pacientų kūno masės indeksas (KMI) 14-17 ir jie skundžiasi, kad 10 ar 5 kg per daug sveria. Tokiais atvejais didžiausiu trūkumu tampa mąstymas, kuris uždaro į nuolatines įkyriais mintis, o ne realybė, kuri vertinama ne adekvačiai, o pagal kažkokį susigalvotą standartą.
„Per tobulėjimą, pasitikėjimo savimi auginimą, padrąsindami, vis labiau priimdami save, mes mokomės atsirinkti, ko ir kaip mums iš tiesų reikia, o ne kai numesiu 10 kg, po to dar 5 kg ir dar... tada būsiu laimingas“. Brigita Baks
„Per tobulėjimą, pasitikėjimo savimi auginimą, padrąsindami, vis labiau priimdami save, mes mokomės atsirinkti, ko ir kaip mums iš tiesų reikia, o ne kai numesiu 10 kg, po to dar 5 kg ir dar... tada būsiu laimingas“. Brigita Baks
Laimingi arba ne mes jaučiamės šiandien, o pakeliui, renkantis aktyvų gyvenimo būdą, reguliarią mitybą, darant iš tiesų tai, kas svarbu, ir tuos 10 kg pamesi, jeigu jų tikrai per daug.
– Kas padėtų susivokti, ar pakankamai priimu save, net jei tą ar aną norėtųsi „pataisyti“?
– Žvelgdami kritiškomis akimis į save, mes kiekvienas rastume, ką pataisyti. Tačiau ar viską įmanoma ir ar tikrai tai daro mus laimingais? Sportuoti reikia dėl sveikatos ir kad pats jaustumeisi gerai, o ne keltis 4 ryto ir bėgti 30 kilometrų. Tai visiškai nepanašu į sveikatą.
Reikėtų savais vardais dalykus vadinti. Tačiau, ko tik paklausi, visi į sporto klubą eina ne sportuoti, o svorio mesti. Net ir treneriai sako: „Mesime svorį“. Bet palaukite, gal iš tiesų sportuojame, kad sustiprėtume, širdis geriau funkcionuotų, pakeltume didesnį krūvį, taptume lankstesni ir jautumėmės žvaliai?
– Jeigu savo atvaizdą noriu pakoreguoti filtrų ar kompiuterinių programų pagalba, ar tai ženklas, kad nepriimu savęs? Gal – priimu, bet noriu sau ir kitiems gražiau atrodyti?
– Mes esame socialiniai gyvūnai, todėl labai jautrūs atstūmimui. Kiekvienam svarbu patikti ir būti mylimu. Kažkuriame amžiuje sunkiau būti be filtro, tačiau kuo labiau kaip asmenybė bręsti, tuo labiau save be filtro priimi. Matyti tikrą žmogų, asmenybę yra gražu.
Apie 2000 metus stebėjau, kokie žmonės buvo ant lietuviškų viršeliu – pilnu makiažu, specialiai parinktais nekasdieniškais drabužiais, nudailinti. Tuo pačiu olandiškai skaitydavau jų žurnalus moterims, kuriuose dominavo paprastos moterys, vilkinčios kasdieniškus drabužius. Buvo labai didelis kontrastas.
Dabar tikrai tarsi daugiau paprastumo, įvairovės, nors komentaruose natūralumą žmonės labiau užpuola, kaip trūkumą. Vadinasi, dar bijome savęs tikrų, nors artimiausieji būtent tokius mus žino, pažįsta ir būtent tokius mus myli.
„Dažniausiai mes mylime žmones su trūkumais, o ne idealus. Užkeliame juos ant pjedestalo, o paskui net bijome prieiti“. Brigita Baks
-Kas Jūs asmeniškai yra žmogaus idealas?
-Profesorė Irena Veisaitė. Jau amžiną atilsį. Tai nepaprastai didelės erudicijos ir tolerantiška asmenybė, gili ir mokėjusi kalbėti be neapykantos. Tikrai mylėjusi ir taikiusi žmones. Jos labai trūks.
Projektą #gražibefiltro inicijuoja maisto papildas „BioSil” .
