„Kosulys – tai vienas iš mūsų organizmo apsauginių mechanizmų, kai patogenai arba dirgikliai oro srautu stumiami iš kvėpavimo takų. Esant dirgikliui kvėpavimo takuose smegenims siunčiamas impulsas, iš čia impulsas keliauja atgal į krūtinės ir pilvo raumenis, kurie orą išstumia iš plaučių į išorę. Kosulio dalelių greitis gali siekti net iki 80 km/h“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas otorinolaringologas dr. Svajūnas Balseris.
Kosulį, pasak gydytojo, gali provokuoti infekcinės priežastys, tokios kaip ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas), laringitas, sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas, užnosinis varvėjimas, tuberkuliozė, ir neinfekcinės priežastys (alergija, skrandžio problemos (laringofaringinė gastroezofaginio refliukso forma), rūkymas, plaučių ar gerklų vėžys, vaistų sukeltas kosulys (AKF inhibitorių), širdies nepakankamumas).
Labai svarbu skirti sausą kosulį nuo drėgno ir tai nėra sudėtinga.
Kosulys gali būti ūminis, besitęsiantis iki 3 savaičių, ir lėtinis – tęsiasi ilgiau nei 8 savaites. Pasak gydytojo otorinolaringologo, labai svarbu skirti sausą kosulį nuo drėgno ir tai nėra sudėtinga. Esant sausam arba neproduktyviam kosuliui, kosėjimo metu nieko neiškosėjame, o esant drėgnam arba produktyviam – atkosėjame gleivių.
Kosulio gydymas priklauso nuo jo priežasties
„Jeigu tai viruso sukeltas kosulys, reikia vartoti daug šiltų skysčių, esant stipriam peršalimui – vaistų nuo peršalimo. Užsitęsus sausam kosuliui po peršalimo, galima vartoti ir kosulį slopinančių preparatų, – paaiškino dr. S.Balseris. – Jeigu tai yra bakterinės kilmės drėgnas kosulys, reikia gleives skystinančių ir atsikosėjimą skatinančių medikamentų; esant plaučių uždegimui, reikalinga ir antibiotikoterapija“.
Sergant gastroezofaginiu refliuksu patariama laikytis antirefliuksinės dietos (nevalgyti vėlai vakare, vengti gazuotų gėrimų, nevalgyti aštraus, rūkyto maisto, po valgio bent valandą laiko negulėti ir kt.) arba vartoti rūgštingumą mažinančius medikamentus.
Kosulį gali provokuoti ir kai kurie vaistai
Lėtinį sausą kosulį gali sukelti ir lėtinis sinusitas, kurio metu atsiradęs užnosinis varvėjimas dirgina gerklų gleivinę ir provokuoja kosulį. Esant alergijai arba sergant astma, tikslinga gydyti šias priežastis.
Gydytojo otorinolaringologo teigimu, kosulį gali provokuoti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nuo širdies nepakankamumo skiriami AKF inhibitoriai, todėl, jei kosulys sutampa su naujų vaistų vartojimo pradžia, reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir pasitarti su savo gydytoju.
Užklupus ūmiam kosuliui gydytojas rekomenduoja:
-
gerti daug šiltų skysčių, geriausiai tinka vaistažolių arbatos su medumi ir imbieru;
-
esant peršalimo simptomams – skalauti ryklę druskos tirpalu ir plauti nosies landas jūros vandeniu;
-
atsikosėjimą palengvina ir vaistažolių garų inhaliacijos;
-
užsitęsus sausam kosuliui ir esant sausam orui namuose – naudoti oro drėkintuvą;
-
nerūkyti.
-
sausą kosulį malšina čiulpiamos pastilės nuo kosulio.
Į šeimos gydytoją patariama kreiptis, jeigu kosulys vargina ilgiau nei dvi savaites, esant karščiavimui, lengvam dusuliui, atkosint tirštų žalsvai gelsvų gleivių, esant naktiniam prakaitavimui, nepaaiškinamam svorio mažėjimui.
Jei pasireiškus ūmiam kosuliui iškart pradėtume jį slopinti medikamentais, pasak gydytojo otorinolaringologo dr. S.Balserio, pasidarytume sau didžiausią „meškos“ paslaugą: „Ūmus kosulys mums praneša, kad kvėpavimo takuose galimai yra patogenas arba dirgiklis, kurį organizmas nori pašalinti, o slopindami ši apsauginį mechanizmą galime leisti patogenui pasilikti kvėpavimo takuose ir provokuoti bronchitą arba plaučių uždegimą“.
Į skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis:
-
esant drėgnam kosuliui, kai ligonis atkosti tirštų žaliai geltonų gleivių su kraujo priemaiša;
-
esant nekontroliuojamam karščiavimui daugiau nei 38,5°C;
-
juntant skausmą krūtinėje;
-
atsiradus ūmiam stipriam dusuliui;
-
ūmiai atsiradus švokštimo garsui įkvėpimo ar iškvėpimo metu;
-
ūmiai atsiradus springimui ar rijimo sutrikimui.
