Kaip reikėtų degintis vasarą saulėje ir kaupti vitamino D atsargas žiemai, pasakoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, medicininių tyrimų laboratorijos „Sosdiagnostika“ direktorė, gydytoja Eglė Marciuškienė.
– Sakoma, kad vitamino D atsargas reikia kaupti vasarą, kai yra galimybė gauti daugiau saulės. Ar tikrai saulė nekenksminga, kai dažnai kalbama apie saulės ligų pavojų?
– Visi gerai žinome, kad vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. jo pasigaminame dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. gauname šio vitamino su maistu. Mūsų mitybos įpročiai tokie, kad su maistu gauname labai mažai vitamino D, todėl kyla problema: iš kur jo gauti?
Gydytojų rekomendacijos, kad reikia būti saulėje vidurdienį, kada saulė pikčiausia, ir 10-15 min. atidengti ketvirtadalį kūno, kad gautume dienos vitamino D dozę, teisingos. Bet saulė yra priežastis, kuri sukelia odos pažeidimus. Saulė dažnai yra laikoma odos vėžio – melanomos priežastimi, todėl daugelis baiminasi ir klausia, ką daryti? Ir saulės norisi, ir vitamino D reikia...
 |
| Nuotr. iš asmeninio albumo/Eglė Marciuškienė |
Yra parengtos kovos su vėžiu, ypač odos vėžiu, rekomendacijos, kad būkime atsakingi ir nepiktnaudžiaukime saule, naudokimės apsaugos priemonėmis. Bet iš kur gauti vitamino D? Akivaizdu, kad vitamino D reikia gauti su saule ir su maistu, o jeigu atlikus tyrimą nustatomas deficitas – papildus.
– Kodėl svarbus vitaminas D?
– Jis reikalingas normaliai dantų ir kaulų būklei, padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to, vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais.
– Prekybos centruose padaugėjo lentynų, kuriose prikrauta įvairių gamintojų ir įvairių stiprumų apsauginių kremų nuo saulės. Ar būtina tokia apsauga ir kokio stiprumo kremus patartumėte rinktis atatostogaujantiems Lietuvoje? Kaip reikėtų saugotis saulės, kad patektų į organizmą norimas vitamino D kiekis?
– Kremai nuo saulės turi tam tikrus filtrus, kurie išreiškiami procentais. Jei naudosime 15 proc. ir stipresnius apsauginius kremus, jie sustabdo 99 proc. ultravioletinių B tipo spindulių, ir šiuo atveju, nepasigaminsime vitamino D.
Bet pavojingiausi ultravioletiniai A tipo spinduliai, kuriuos gauname ir šiaip vaikščiodami. Kur problema? Daugelis autorių teigia, kad vitaminas D yra sezoninis vitaminas, todėl kyla klausimas: ar galime sukaupti vitamino D atsargų vasarą? Kaip yra pasakęs poetas Eduardas Mieželaitis, „čia – Lietuva, čia lietūs lyja“.
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad vitamino D sezoniškumo nėra ir mes su Lietuvos saulėtomis dienomis jo negalime prisisotinti. O gauti tų pavojingų A tipo spindulių galime. Būnant saulėje reiktų naudoti apsauginius kremus, bet labai trumpai ir atsakingai, ne daugiau nei 15 min. pasimėgauti saule be apsauginių kremų.
Jei žmogus turi optimalų vitamino D kiekį, reikalingą dienos dozę jis pasigamins. Bet jei vitamino D trūksta, nei saulė, nei maistas jo nepapildys. Jie gali tik padėti palaikyti esamą vitamino D kiekį.
Esame tyrę po atostogų ar darbo Ispanijoje grįžusių lietuvių kraują ir sužinojome, kad per ilgesnį laiką būnant saulėje vis tik galima sukaupti vitamino D atsargų. Bet tai – džiugi žinia pietiečiams, nuolat gyvenantiems saulėtuose kraštuose, o Lietuvoje tų saulėtų dienų, ko gero, mažiau nei lietingų.
– Ar galima perdozuoti vitamino D ilgai būnant saulėje be apsaugos? Ką manote apie soliariumus žiemą?
– Su saule ir maistu neįmanoma, nes organizmas pasigamina ir iš maisto pasiima tiek vitamino D, kiek jam reikia. Aišku, didelėmis dozėmis vartojant papildus tokia tikimybė yra ir pakankamai didelė, ypač sergant tam tikromis ligomis.
Mano pačios patirtis rodo, kad, jei žmonės atsakingai elgiasi su soliariumais ir jais nepiktnaudžiauja, vitamino D kiekis jų organizmuose yra didesnis nei tų, kurie nesilanko soliariumuose.
Bet turime nepamiršti, kad tiek būnant saulėje, tiek lankantis soliariumuose reikalingos apsaugos priemonės ir saikas. Lietuva yra šiaurinė šalis – esame baltaodžiai, šviesiaplaukiai, dalis – su strazdanėlėmis. O šie žmonės gali greičiau nudegti, pažeisti odą, dėl ko gali išsivystyti melanoma. Būtent baltaodžiai, šviesiaplaukiai yra padidintos rizikos grupėje.
Kita vertus kai kurie žmonės nuolat dirba lauke, gauna daug saulės, tačiau neserga melanoma. Nes jie nuolat pratinasi prie saulės. Vieni teigia, kad nereikia su soliariumais pradėti pratintis prie saulės, nes taip skatiname melanomos išsivystymą. Jie teisūs, tačiau teisūs ir sakantieji, kad reikia pratintis po truputį ir didinti ultravioletinių spindulių poveikį minutėmis kiekvieną dieną, nes oda iš tikrųjų turi priprasti prie saulės. Kiekviena problema, kaip ta lazda, turi du galus ir turime neperlenkti.
– Kadangi Lietuva patenka į šalių, esančių didelės vitamino D trūkumo rizikos sąrašą, ar yra įmanoma sukaupti vitamino D atsargų žiemai per gana trumpą lietuvišką vasarą?
– Lietuvoje saulėtų dienų labai mažai, ypač Rytų Lietuvoje, tad, jei ir namą turite, pasimėgauti saule neleis debesys, didmiesčiuose – smogas, dulkėtumas, bet, aišku, saulės vonios didina vitamino D kiekį organizme. Kiek vitamino D atsargų pavyko sukaupti, gali parodyti tik kraujo tyrimas. Bet iškart po atostogų, pasimėgavus saule, nepatartina atlikti bendrojo vitamino D tyrimo, verčiau palaukti ne mažiau nei šešias savaites, kad vitamino D kiekis stabilizuotųsi. Tik tada galėsime matyti tikrąsias atsargas.
– Dažnai raginama pasitikrinti vitamino D kiekį, kad žinotume, ar jo trūksta. Ar įmanoma tiksliai sužinoti, kokios vitamino D atsargos?
– Vitaminas D žmogaus organizme būna dviejų formų: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitamino D3 pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Nors Lietuvoje nėra registruota vitamino D2 papildų, dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis, daug keliauja, tad gali parsivežti vitamino D2 papildų.
Be to, daug vitamino D2 gauname vartodami daugiau vitamino D turinčio maisto. Jeigu pasidarysime tik vitamino D3 tyrimą, nežinosime, kiek turime vitamino D2. Šiuo atveju yra rizika, kad, nustačius vitamino D3 trūkumą ir žmogui pavartojus dar daugiau vitamino D3, galima perdozuoti ir apsinuodyti vitaminu D, nes nebuvo įvertintas vitamino D2 kiekis.
– Vienos laboratorijos matuoja tik vitamino D3, o kitos atlieka bendrojo vitamino D kraujo tyrimus. Kuo šie tyrimai vienas skiriasi?
– Vienos laboratorijos atlieka bendrą vitamino D tyrimą, kuris apima abi formas. O tas tyrimas, kuris nustato tik vitamino D3 koncentraciją, nematuoja vitamino D2 koncentracijos. Norint sužinoti vitamino D atsargas organizme, būtina atlikti bendrojo vitamino D tyrimą, kuris išmatuoja ir D2, ir D3 formas.
Atlikti vitamino D3 tyrimą klaidinga, nes praleidžiamos vitamino D2 atsargos ir tyrimas nėra informatyvus. Neatlikus bendrojo vitamino D tyrimo, nežinai, kokios iš tikrųjų yra vitamino D atsargos organizme.
– Kokiomis ligomis sergantiems ypač rekomenduotumėte pasitikrinti bendrojo vitamino D kiekį organizme ir kaupti jo atsargas vasarą būnant dažniau saulėje? Kas neleidžia organizmui kaupti vitamino D atsargų?
– Vitaminas D gaunamas dėl saulės poveikio ir su maistu. Tačiau dažna problema, ypač menopauzę pasiekusioms moterims, kai pakinta odos struktūra ir gebėjimas gaminti vitaminą D odoje sumažėja. Galime kaitintis saulėje, bet vitamino D nei kiek nepasigaminsime.
Sergant tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, cistine fibroze, celiakine liga, Krono liga, vitamino D pasisavinimas per virškinamąjį traktą taip pat sutrinka, tad negausime tų 10 procentų, kuriuos suvartojame su maistu.
Vitamino D skaidymas vyksta kepenyse ir inkstuose. Dauguma kepenų ir inkstų ligų lemia tai, kad sutrinka vitamino D metabolizmas ir žmogaus organizme taip pat trūksta vitamino D. Jo skaidymą gali stabdyti vaistai. Tačiau kiekvienu atveju reikia klausti gydytojo arba farmacininko ir išsiaiškinti ar tie vaistai jums trukdo ar netrukdo jūsų vitamino D apykaitai. Noriu pasakyti, kad vieni iš tokių – kortikosteroidai. Ne paslaptis, kad vartojantiems kortikosteroidus išsivysto osteoporozė ir prasideda kaulų lūžiai.
