Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikos vaikų ir suaugusiųjų gydytoja alergologė – klinikinė imunologė Dina Striūpaitienė sako, kad pražydus žolynams: kiečiui, smilgoms, gysločiams, žiemkenčiams: rugiams, kviečiams, užklumpanti šienligė vėl virkdo jautriuosius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Atveda į alergologų kabinetą ir vabzdžių įkandimams bei maisto produktams alergiškus žmones, kuriems alerginė reakcija pasireiškė net ir anafilaksiniu šoku.
Šienligės poveikis skirtingas
Į peršalimą panašūs šienligės simptomai dažnai žmones suklaidina ir neskubama kreiptis pagalbos į alergologus, laukiama, kol praeis. Gydytoja alergologė D.Striūpaitienė pataria sunerimti, kai šie simptomai kartojasi tuo pačiu metu. Pagrindiniai šienligės simptomai: teka skaidrus sekretas, ašaroja, niežti, peršti akys, nosis, gleivinės. Gali niežtėti, perštėti ir gerklę, jei į ją patenka žiedadulkių.
„Žmogus čiaudės, sloguos, užgula nosis, gali dusinti, ištinka bronchų spazmas, ypač tam, kuris serga astma“, - vardija alergijos požymius gydytoja, kuriai neretai tenka diagnozuoti alerginį rinitą, galintį pereiti net į astmos simptomus, pasireiškiančius bronchų spazmais.
Labai alergiškam žmogui gali pasireikšti ir odos reakcijos. Būna, kad reaguoja į kontaktą su žiedadulkėmis ir oda, atviras kūno vietas beria, niežti, peršti. Šios reakcijos pasitaiko retai.
Alerginės reakcijos priklauso nuo to, kur alergenas patenka. Jei į akis – sukelia konjunktyvitą, jei į kvėpavimo takus – gali užgulti nosis ar dusinti. „Bet irgi labai individualiai: ne kiekvienam būna visos reakcijos – vieną vargina tik sloga, o kitą – tik dusulys. Gali būti ir visi simptomai kartu. Tai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus individualių organizmo savybių ir nuo to, kur patenka alergenas“, - sako alergologė D.Striūpaitienė.
Kai žmogus žino alergeną, gali jo išvengti. Gydytoja pataria žydint alergizuojantiems žolynams mažiau būti lauke, daugiau laiko leisti patalpose. Patariama naudoti apsaugines priemones: saulės akinius, veido kaukę, kas labai sumažina žiedadulkių patekimą į akis ir kvėpavimo takus. Karantino metu, kai buvo privaloma dėvėti kaukes, medikai ir patys pacientai pastebėjo, kad simptomų turi daug mažiau arba jie yra silpnesni, tad ir gydymo reikėdavo daug mažiau.
Namus vėdinti patartina anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėda. Mažiau nešti į lauką drabužius, o ypač miegamojo skalbinius: užuolaidas, pagalvėles, patalynę, nes parsinešama žiedadulkių.
Vabzdžių nuodai pražūtingi
Buvimas gamtoje neatsiejamas ir nuo kontakto su vabzdžiais. Įkandus bitei, širšei ar vapsvai, gali ištikti alerginė reakcija. Pasak gydytojos alergologės Dinos Striūpaitienės, ar šių vabzdžių įgėlimui žmogus alergiškas, sužino tik įvykus anafilaksiniam šokui.
Daugumai žmonių tokios alergijos nėra ir jiems bitės, vapsvos ar širšės įgėlimas baigiasi paraudimu, niežėjimu, skausmu, paburkimu, kuris, atšaldžius įkandimo vietą ledukais, atslūgsta. Tačiau jei, įkandus širšei, tinimas plečiasi į gilesnius sluoksnius, tinsta lūpos, akys, gerklė, žmogus pradeda dusti ar vemti, krečia šaltis, krenta kraujospūdis – būtina ieškoti medikų pagalbos, nes tai alergijos vabzdžių nuodams požymiai. Dažniausiai alergija ištinka ne po pirmo širšės įgėlimo. Organizmas įsiaudrina, kai širšė įgelia ne vieną kartą.
Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į vabzdžių nuodus. Vieniems alerginė reakcija kyla po 5 sekundžių, o kitiems – po 10 minučių ar pusvalandžio.
Visi, kurie, įgėlus vabzdžiui, patenka į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių dėl alerginės reakcijos, guldomi į gydymo įstaigą, kur taikomas reikiamas gydymas ir būklė stebima. Tada, kai po širšės įgėlimo krinta kraujospūdis ir ištinka anafilaksinis šokas, prireikia reanimatologų pagalbos.
Po gydymo dėl anafilaksinio šoko arba gerklų ademos žmogus privalo kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašo specialų epipenas – adrenalino autoinjektorių, kurį nuo šiol reikės turėti nuolat. Reikia turėti ir antihistamininių vaistų, kurių prireiks, iškilus gyvybei pavojingai situacijai.
Šių pagalbos priemonių prireikia ir žmonėms, alergiškiems maistui: jūros gėrybėms, riešutams. Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, taip pat išprovokuoja alergijas.
Žinant, kad, suvartojus alergizuojančių produktų, kyla alerginė reakcija, būtina atkeliauti konsultacijai pas gydytoją alergologą, kuris suteiks visą reikiamą pagalbą: išrašys adrenalino injektorių ir vaistų, kurie naudojami kilus alerginei reakcijai. Alergijos dėl maisto būdingos visiems metų laikams, neturi sezoniškumo, tad ir pagalba reikalinga nuolat.
