Nors griežto apibrėžimo, ką reiškia būti veganu, nėra, esminis principas – vengti gyvūninės kilmės produktų. Dietiniai veganai paprastai apsiriboja gyvūninio maisto vengimu. Etiniams veganams, tai – ne tik dieta, bet ir filosofija, atmetanti, pavyzdžiui, tradicines tatuiruotes ir šilką. Abiem atvejais išvengti bet ko, kas yra gyvūninės kilmės gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo.
Bitės vergės
Daugelis veganų vengia valgyti medų, nes tai yra gyvūninės kilmės produktas, tačiau medus tėra maža bičių indėlio į mūsų mitybą dalis. Bičių kolonijos pervežamos iš vieno ūkio į kitą, kad apdulkintų daugybę vaisių, daržovių,riešutų ir taip padidintų derlių.
Tarkime, migdolai, mėgiamas veganų produktas. Medžiai žydi apie savaitę ir tik apdulkinti žiedai gali subrandinti riešutus. Siekdami iš kiekvieno medžio gauti kuo daugiau naudos, ūkininkai samdo medunešių bičių avilius, kurie gali būti gabenami toli. Vadinamoji migracinė bitininkystė tikrai neveganiška, bet gyvybiškai būtina, jei norima gauti pakankamai riešutų veganų pasauliui. Svogūnai, agurkai ir avokadai – tik keli pavyzdžiai augalų, priklausomų nuo bičių transportavimo.
Ar galėtų augalų apdulkinimo naštą nuo bičių pečių, t.y. sparnų, perimti robotų armados? Vargiai. Bitės yra tiesiog labai efektyvios ir jų elgesį atkartoti sunku. Nors sukurtų robobičių pavyzdžių esama, jos nebūtų praktiškas sprendimas dideliu masteliu. „Ar galite įsivaizduoti milijardą robobičių? – klausia Chensheng Lu iš Harvardo universiteto. – Kaip jos nesusidurtų? Kaip pasiekti, kad jų signalai vienas kitam netrukdytų?“
Vaistuose
Mūsų gyvybės nuo gyvūninių produktų priklauso tiesiogine prasme. Vakcinose dažnai naudojama želatina ar kiaušiniai. Nors vardan veganiško gyvenimo būdo išlaikymo atsisakyti vakcinavimo nepatartina, vieną dieną skiepų be gyvūninės kilmės produktų galime sulaukti.
Eksperimentinėms Zika ir poliomielito vakcinų gamybos technikoms naudoti tabako augalai. Morkų, ryžių ir kukurūzų ląstelės atrodo galinčios būti bioreaktoriais: ląstelių fabrikais, kuriuose gali būti masiškai inkubuojamos virusus primenančios dalelės. Šie bandymai dar labai ankstyvi ir Stanley Plotkin, skiepų tyrėjas, sukūręs visame pasaulyje naudojamą raudonukės vakciną, sako, kad niekada negalėsime remtis vien augalais.
„Nors kai kurios vakcinos gali būti gaminamos vabzdžių ląstelėse ar tabako lapuose, tai nėra įmanoma visais atvejais“, – sako jis. Be to, priduria, vakcinų nebūtų įmanoma kurti, neišbandant jų su gyvūnais. Gyvūnai tada būna žmonių pakaitalai ir kažin. ar būtų daug etiškiau naujus medicininius gydymo būdus bandyti su žmonėmis, prieš tai neišbandžius su gyvūnais.
Viliamasi, kad gyvūnus galima būtų pakeisti lustiniais organais. Ši technologija dar labai ankstyva, tačiau paremta žmogaus kamieninėmis ląstelėmis – jos sukuria panašias į organus sistemas, kurios paskui jau gali būti naudojamos gydymo bandymams ir vaistų taikymui konkretiems pacientams. Žmonėms skirtų vaistų bandymai su laboratorinėmis pelėmis nelabai tinka, nes skirtingos gyvūnų rūšys į tam tikrus vaistus reaguoja skirtingai. Organų lustų dar teks ilgokai laukti – jei tai iš viso įmanoma įgyvendinti, – bet iš vaistų gamybos eliminavus gyvūnus, vaistų kūrimas turėtų pagerėti.
O kaip mūsų kailiniuotieji draugai?
Tad, pasiryžote ir atsukote nugarą kepsniams, kibinams ir sūriui, bet vis viena perkate mėsos turinčius produktus kas savaitę. Mėsa jus pasiekia per šunų maistą.
Kai kurie naminiai gyvūnai maisto medžiagų vien iš veganiškos dietos gauti negali, pažymi Cailin Heinze, veterinarė dietologė iš Tufts universiteto Masačiusetse. Katės ir naminiai šeškai – ypač. „Šunys ir žmonės gali vartoti žalialapes daržoves ir morkas kaip vitamino A šaltinį – juose esantį beta karoteną paversti vitaminu A, – sako ji. – Kačių ir šeškų organizmuose fermentas, skaidantis beta karoteną į aktyvų vitaminą A, nėra pakankamai aktyvus.“ Katės taip pat negali sintezuoti taurino – aminorūgšties, būtinos regėjimui, virškinimui ir širdies funkcijai, – o augaluose jo nėra.
Kompanijos galėtų kačių maistą papildyti būtinomis jūsų augintiniui aminorūgštimis, bet grynų aminorūgščių miltelių skonis nėra itin viliojamas, sako Heinze. Galėtume kates palikti lauke, kur jos savo poreikius pasitenkintų pačios, bet naminės katės gali sunaikinti laukinių paukščių giesmininkų ar kitų smulkių gyvūnų populiacijas, tad vertimas jas medžioti, pasaulio gyvūnų kančių nesumažintų.
Užuot vertus neveganus gyvūnus paklusti veganizmo idealams, gal išmintingiau būtų kaip augintinius laikyti iš prigimties veganiškus gyvūnus. Heinze sako, kad nors šunys galėtų išgyventi veganišką dietą, ji turėtų būti parinkta itin atidžiai, kad gyvūnas gautų visas būtinas maisto medžiagas.
„Arba galėtume tiesiog pradėti vietoje šunų laikyti miniatiūrinius arklius ir tada jokių problemų“, – svarsto Heinze. Kiaulės, kurios dar ir gan protingos, gali maitintis vien augalais. O triušiai – tokie pat pūkuoti ir mieli kaip katės.
Svaigalai be žiaurumo
Netgi kai kurie vynai ir alūs veganams nepriimtini. Žuvų klijai gaminami iš žuvies pūslės, kazeinas iš pieno baltymų ir albuminas iš kiaušinių baltymų naudojami rauginimui. Jie padeda išfiltruoti baltymus ar mieles iš vyno ar alaus. Taip jiems suteikiamas skaidrumas ir, kai kas tvirtina, geresnis skonis. Jei kada teko ragauti drumsto naminio raugo, tai tikriausiai buvo alus, kuris nebuvo nuskaidrintas.
Žuvų klijai tradicinėse daryklose naudojamos per amžius. Bet nereikia dar atstumti Guinness bokalo. Gamintojas Diageo paskelbė šiais metais nustosiantis naudoti žuvų klijus gėrimo filtravimui. Kiti irgi suka veganizmo link. Vyndariai ir aludariai jau siūlo veganiškus gėrimus. Jų yra nuo pakenčiamų iki skaniausių iš ragautų, bet tą patį galima pasakyti ir apie neveganiškus gėrimus. Yra netgi veganiškas šampanas, tad Naujus metus galima sutikti stilingai.
NE TIK DIETA
- Tatuiruotės.
- Kai kuriuose rašaluose naudojamas glicerinas iš gyvūnų riebalų, deginti gyvūnų kaulai ar iš vabalų gaunama šelakas.
- Makiažo šepetėliai. Šių šepetėlių švelnūs plaukeliai gali būti gauti iš audinių, sabalų ar net voverių.
- Šampūnai ir kondicionieriai. Čia veganus labiausiai neramina bandymai su gyvūnais. Netgi su gyvūnais bandymų neatliekančios kompanijos kartais naudoja želatiną ar kitus gyvūninės kilmės produktus.
- Šilkas. Iš kokonų gaunant šilko gijas, šilkaverpiai verdami gyvi.
- Dantų pasta. Jos tekstūra išgaunama, naudojant gliceriną. Jis gali būti gaunamas ir iš augalų, bet gaminamas ir iš gyvūnų riebalų.
- Skalbinių minkštiklis. Kai kuriuose būna lajaus, gaunamo iš galvijų ar avių riebalų.
