Suvokė sveikos mitybos svarbą
„Kadangi vaistai nuo hipertenzijos tik normalizuoja kraujo spaudimą, bet negydo ligos, man pasirodė nepriimtina, kad turėsiu juos vartoti kasdien ir, tikėtina, visą gyvenimą“, – prisimena Mažvydas, teigdamas, jog noras būti nepriklausomam nuo medikamentų jį paskatino ieškoti kitų ligos įveikimo būdų.
Pradėjęs domėtis ligos ypatumais, šiaulietis apsilankė pas natūralios medicinos gydytoją Kaune, kur sužinojo apie natūralaus maisto svarbą esant šiai patologijai.
„Medikai, diagnozavę hipertenziją, nesuteikė jokių patarimų dėl maitinimosi. O tuo metu informacijos buvo ne tiek ir daug“, – sako Mažvydas, po apsilankymo Kaune ėmęs savarankiškai gilinti žinias apie sveiką mitybą.
Per pusmetį pavyko atsisakyti vaistų
Medikai, diagnozavę hipertenziją, nesuteikė jokių patarimų dėl maitinimosi.
Vis dar tęsdamas paskirtą medikamentinį gydymą, ilgainiui Mažvydas nusprendė atsisakyti mėsos: „Natūraliai pajaučiau, jog atėjo tam laikas. Pabandžiau savaitę, dvi ir supratau, kad mėsos man visai nereikia. Sveikata iškart pradėjo gerėti, o per pusmetį visiškai atsisakiau vaistų nuo hipertenzijos. Toks jausmas, kad mėsa „blokuodavo“ mano organizmą – pavalgydavau ir iškart apsunkdavau.“
Vyras teigia, jog mėsos nevalgymas galiausiai privedė prie sprendimo atsisakyti žuvies, o paskui – ir alkoholio. Dabar jau penkerius metus nevalgantis mėsos, o pusantrų metų – ir žuvies produktų, šiaulietis džiaugiasi ne tik atsikratyta hipertenzija, bet ir išnykusiais sveikatos negalavimais.
„Anksčiau dukart per metus pasireikšdavo pūlinė angina, tekdavo dažnai vartoti antibiotikus. Kankindavo ir skrandžio problemos, ir pasikartojančios peršalimo ligos. Tačiau per šiuos metus dar neteko lankytis pas medikus ar vartoti kokių nors vaistų – savijauta puiki, esu kupinas energijos, o kraujo spaudimas visuomet idealus“, – sako Mažvydas, pabrėždamas, kad jo šeimoje jau seniai gydomasi „čiobreliais, medumi ir imbieru“.
TAIP PAT SKAITYKITE: 85-erių vegetarų motina vadinama K.Vaištarienė: nepagydomos ligos įveikiamos pakeitus mitybą
Valgiaraštyje dominuoja daržovės
Pasiteiravus, ar sunku buvo rasti alternatyvų mėsai bei „atnaujinti“ dienos racioną, Mažvydas pasakoja, kad jo žmona dar anksčiau nei jis buvo atsisakiusi mėsos, todėl „daržoviniai“ patiekalai buvo įprasti jų šeimoje.
Per šiuos metus dar neteko lankytis pas medikus ar vartoti kokių nors vaistų – savijauta puiki, esu kupinas energijos, o kraujo spaudimas visuomet idealus.
„Dabar mano racioną sudaro 60 procentų daržovių, po 20 procentų – vaisiai ir grūdinės kultūros. Iš pradžių gal ir trūksta žinių, kaip ruošti vegetarišką maistą, bet vėliau pradedi vis daugiau eksperimentuoti: ką gamindavai su mėsa, gali lengvai pakeisti augaliniu produktu, pavyzdžiui, ankštinėmis daržovėmis ar grybais“, – asmeninės mitybos principais dalijasi Mažvydas.
Jis teigia, jog nors vegetarinė mityba pareikalauja daugiau laiko ir pastangų planuojant dienos racioną, taip maitintis neretai yra pigiau, be to, rinkoje pasirodo vis daugiau produktų, tinkamų vegetarams ar veganams.
Gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentaras:
„Vegetarinė mityba skirstoma į keletą rūšių, priklausomai nuo to, kokių gyvūninės kilmės produktų yra atsisakoma. Įprastai vegetarai nevalgo mėsos, paukštienos, žuvies ir jūrų gėrybių. Dalis jų taip pat atsisako ir pieno produktų ar kiaušinių, medaus.
Kokią įtaką vegetarizmas turės žmogaus sveikatai, lemia pasirinktas maisto racionas, maitinimosi režimas. Nereikėtų vegetarizmo priimti kaip „sveikimo“ priemonės ar „vaisto“ – vegetarai taip pat gali turėti antsvorio ar kitų sveikatos problemų, jei jų mityba nėra tinkamai subalansuota.
Padidintas kraujospūdis yra dažna antsvorio pasekmė: susinormalizavus svoriui, mažėja ir kraujo spaudimas. Kraujospūdį taip pat didina ir perteklinis druskos vartojimas. Jei žmogus valgo daug perdirbtų mėsos gaminių, kuriuose yra daug druskos, sumažinus mėsos kiekį ar atsisakius jos, natūralu, kad sumažėja ir kraujo spaudimas.
Kitas dalykas, pradėję maitintis vegetariškai žmonės įprastai suvalgo daugiau daržovių, taip gauna ir didesnį maistinių skaidulų kiekį, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Sveikai besimaitinantys žmonės taip pat dažniau gaminasi namuose – šviežiame maiste išlieka daugiau maistinių medžiagų.
Kai žmogus kažko atsisako (pvz., mėsos ar glitimo), dažnu atveju jis pradeda labiau rūpintis ir savo fizine sveikata, įsiklauso į organizmo poreikius, daugiau dėmesio skiria mitybai. O subalansuota mityba (aprūpinanti organizmą reikiamais vitaminais, antioksidantais), papildomas fizinis aktyvumas stiprina imunitetą, ir taip didėja atsparumas ligoms.
Nebūtina atsisakyti mėsos, kad sumažintumėte kraujospūdį ar išvengtumėte ligų.
Tačiau nebūtina atsisakyti mėsos, kad sumažintumėte kraujospūdį ar išvengtumėte ligų. Naudinga yra peržvelgti savo racioną, vengti maistiniu požiūriu skurdaus maisto: perdirbtų, konservuotų produktų, kuriuose yra daug pridėtinių medžiagų ar druskos.
Mėsa ir žuvis yra svarbus baltymų šaltinis, todėl nevalgant šių produktų svarbu kompensuoti baltymų trūkumą: patartina rinktis kiaušinius, grūdines kultūras (pvz., avižų, bolivinių balandų kruopas), riešutus, sėklas, ankštines daržoves (pvz., soją ir jos gaminius).
Taip pat atsisakius mėsos dėl geležies trūkumo gali pasireikšti anemija (būdingi simptomai: silpnumas, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas). Todėl vegetarams svarbu kasdien gauti augalinės kilmės geležies: ja praturtinti džiovinti vaisiai, ankštiniai (lęšiai, pupelės), įvairios sėklos, žalios lapinės daržovės (pvz., špinatai, petražolės, gražgarstės), rugiai, burokėliai.“
