Ne visos operacijos buvo sėkmingos
Kaip sako Ieva, nors jos veidas turi daug defektų, nuo pat mažens daugiausia skausmo kėlė tai, kad jis yra nelygus. Pas specialistus su mama ji pradėjo važinėti dar būdama 16-os. Kadangi šeima kreiptis į privačiai dirbančius gydytojus lėšų neturėjo, pasitikėjo specialistais, dirbančiais vienoje Vilniaus klinikų, kur paslaugos teikiamos nemokamai.
„Klinikoje gydytojai planavo taikyti įvairius žandikaulio kontūrų korekcijos būdus, tačiau galiausiai buvo pasirinkta formuoti žandikaulį persodinant šonkaulį.
Pirma operacija buvo atlikta 2006 m., tačiau „tiesaus“ veido iki šiol neturiu. Pirmoji operacija buvo sėkminga, šonkaulis prigijo. Per kitas dvi operacijas buvo formuojama ausis, naudojant šonkaulio kremzles, persodinant odą. Nors estetinio vaizdo nėra, galiu nešioti akinius, kurie man reikalingi“, – pasakoja Ieva.
2009 m. buvo pakartota šonkaulio persodinimo operacija, siekiant toliau koreguoti veidą, tačiau šonkaulis, pašnekovės teigimu, neprigijo. Praėjus mėnesiui po operacijos jį teko šalinti.
„Nuo 2009 iki 2017 m. nesidariau jokių veido korekcijos operacijų. Padarytos operacijos atnešė ne tik naudos, bet ir daug žalos. Visi pjūviai buvo daromi išorėje, todėl dešinėje veido srityje palei ausį, smakro liniją atsirado ryškūs, kieti randai. Per operacijas buvo pažeistas nervas, dėl to apatinė lūpa dešinėje nejuda, kalbant tai labai matosi, šypsena – kreiva. Išsižioti galiu ribotai, kalbu neaiškiai.
Pradėdama operuotis tvirtai tikėjau, kad gydytojai man padės, kad jie daro viską, ką gali geriausiai. Tačiau po pastarosios nesėkmingos operacijos tarsi kažkas „nutrūko“ – netekau to pasitikėjimo, užplūdo didžiulis nusivylimas žmonėmis ir pačia savimi. Praradau viltį turėti tiesų veidą“, – operacijų patirtimi dalijasi Ieva.
Gydymo planas yra, bet lėšų tam neturi
Praėjus keleriems metams pašnekovė sako pajutusi, kad taip gyventi nebegalinti ir turinti pasirinkti – arba pradėti „tvarkytis“ veidą, arba pasiduoti.
„Pradėjau ieškoti gydytojų, kurie galėtų man padėti. Kreipiausi į privačiose klinikose dirbančius chirurgus. 2017 m. man buvo atlikta žandikaulio šakos rekonstrukcija – įdėtas medporo implantas, operacija pavyko, veido forma tapo tiesesnė. Pjūvis buvo daromas viduje, todėl neteko „pasipuošti“ dar vienu randu, – apie sėkmingą operaciją pasakoja jauna moteris.
– Dar po pusmečio plastinės chirurgijos gydytojas man atliko procedūrą, kuri pagerino veido formą ir randų būklę: iš mano šlaunies ėmė riebalus ir persodino juos į dešinę veido pusę, formuodamas veido kontūrą. Po operacijos buvo matyti ryškus teigiamas pokytis, tačiau dėl kietų randų ne visi riebalai prigijo.
Jis irgi sakė, kad randai yra per kieti ir per stori, bet ta procedūra padėjo juos šiek tiek suminkštinti ir sušvelninti jų spalvą – anksčiau jie buvo labai ryškūs, raudoni, visad tą veido pusę slepiu po plaukais. Taip pat toje vietoje anksčiau labai berdavo, o dabar situacija geresnė.
2019 m. man dar buvo atlikta nosies pertvaros operacija, pašalinta kuprelė.“
Po šios operacijos Ieva sulaukė rekomendacijų kreiptis į patyrusį specialistą, kuris jai sudėliojo visą gydymo planą.
„Kad ir sėkmingos buvo paskutinės operacijos, veido kontūro, koks jis turėtų būti, suformuoti vis dar nepavyko. Dabartinis gydytojas, į kurį kreipiausi, sudarė visą gydymo planą. Pagal jį pirmiausia reikia ištiesinti dantis breketais – tai jau darau, lankausi pas ortodontę, planuojama, kad tam prireiks maždaug metų.
Tada numatyta abiejų žandikaulių operacija, planuojama išimti per ankstesnes operacijas dėtus šonkaulį, implantą ir dėti naują. Taip pat gydytojas rekomendavo Italijoje dirbantį profesorių, kuris atlieka sudėtingas veido paralyžiaus, nervų atstatymo operacijas.
Išlaidų numatomoms operacijoms suma siekia apie 22 tūkst. eurų: dviejų žandikaulių modeliavimas – apie 10 500 eurų, operacija privačioje klinikoje – apie 3000 eurų, veido nervo persodinimas – apie 8000 eurų.
Nors šis gydytojas – ne pagal mano kišenę, bet jis labai patyręs, apie jo darbus gerai atsiliepiama. Tad kreipiausi į jį ir tikiuosi, kad pagaliau padarys taip, kaip turi būti. Tai mano paskutinis bandymas, – sako Ieva ir priduria:
– Dirbu parduotuvės vadovo asistente, pinigus operacijoms intensyviai taupausi iš algos, už dantų tiesinimą susimoku pati, tačiau susitaupyti visos reikiamos sumos nepajėgsiu. Esu labai dėkinga žmonėms, kurie man jau paaukojo, jų dėka pradėjau ortodontinį gydymą ir žengiau tvirtą žingsnį operacijos link. Kreipėmės į ligonių kasas, kad būtų kompensuotas implantas, kurio kaina siekia apie 10 tūkst. eurų. Jei taip įvyks, operacijoms vis tiek dar reikės 12 tūkst. eurų, tad pagalba iš šalies labai reikalinga.“
Operacijoms vis tiek dar reikės 12 tūkst. eurų, tad pagalba iš šalies labai reikalinga.
Veido defektai trukdo asmeniniam gyvenimui
Pasakodama savo istoriją ir tai, kad dėl išvaizdos yra sulaukusi daug patyčių, Ieva susigraudina:
„Blogiausia buvo mokykloje. Dabar darbe to nesulaukiu, nebe taip blogai atrodau kaip anksčiau. Bet dabar man pačiai psichologiškai labai sunku, – sunkiai renka žodžius pašnekovė. – Kai kurie žmonės, patyrę patyčias, pasakoja, kad jie užsiaugina storą odą ir tiesiog nebekreipia į pašaipas dėmesio. Man to padaryti niekada nepavyko, iki šiol labai jautriai reaguoju į žmonių replikas apie mano išvaizdą.“
Ieva neslepia, kad veido defektai padarė didelę įtaką jos asmeniniam gyvenimui, kad užklumpa ir liūdesys, ir klausimas, į kurį niekas negali pateikti atsakymo, – kodėl visa tai buvo lemta patirti jai.
„Kartais, užplūdus liūdesiui, mąstau, už ką nusipelniau tokių sunkių išbandymų. Veido defektai trukdo asmeniniam gyvenimui, turėjo daug įtakos psichologinei sveikatai, bendravimui su kitais žmonėmis, galimybėms sėkmingai dirbti. Nepasitikiu savimi, man labai sunku bendrauti, užmegzti pokalbį su naujais žmonėmis. Nors stengiuosi nepasiduoti, dažnai užplūsta neigiamos mintys ir liūdesys.
Nuėjus į darbo pakalbius nužvelgdavo taip, kad iškart suprasdavau, jog darbo negausiu.
Anksčiau dirbau prastai apmokamus darbus už minimalų atlyginimą, save nuvertindavau ir džiaugdavausi, kad priėmė, nes nuėjus į darbo pakalbius nužvelgdavo taip, kad iškart suprasdavau, jog darbo negausiu. Man – labai jautriai – tai tikrai nepridėjo pasitikėjimo. Tik prieš kelerius metus pradėjau uždirbti tokį atlyginimą, kad galiu išgyventi ir taupytis operacijai.
Todėl, kad ir kaip sunku pasakoti savo istoriją ir prašyti pagalbos, su didele viltimi dar 2019 m. kreipiausi į „Veido fondą“, o per jį – į žmones. Galbūt po ilgo, kupino nusivylimų ir skausmo gyvenimo laikotarpio, padedant kitiems, ateis tas, kurio taip seniai laukiu – galėsiu pažiūrėti į veidrodį su šypsena ir pradėti naują savo gyvenimo etapą“, – viliasi Ieva.
Norintys ir galintys prisidėti prie Ievai reikalingų operacijų, paaukoti galite per „Veido fondo“ platformą.
„Veido fondas“ yra pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – padėti pacientams, turintiems veido defektus ir dėl finansinių sunkumų negalintiems pasirinkti tinkamo gydymo.
