„Baltijos-Amerikos klinikos“ gydytoja Kristina Vaitkūnienė bei jaunystės, grožio ir sveikatos namų „Molecule“ įkūrėja Agneta Kleizienė dalinasi paprastais, tačiau veiksmingais patarimais, kaip atsikratyti šių kamuojančių bėdų.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas nežmoniškas. Visi nuolatos kažkur skubame, nerimaujame dėl savo ateities, o tai veikia tiek fizinę, tiek psichinę žmonių sveikatą. Kai emocinė įtampa trunka ilgai, tuomet tampame nervingi, vis dažniau kamuoja nemiga, o stresas tampa nuolatiniu palydovu.
Pasak gydytojos K.Vaitkūnienės, stresas – žmogaus santykis su išoriniais veiksniais. Patiriamo streso stiprumas priklauso nuo to, kaip žmogus vertina tam tikrus gyvenimo įvykius. Medikė sako, kad stresą sukeliančiomis priežastimis gali būti įvairūs veiksniai.
„Stresą sukelti gali dramatiški katastrofiniai įvykiai tokie, kaip karas ar stichinės nelaimės, darbiniai ar šeimyniniai santykiai susiję su gyvenimo pokyčiais – darbo praradimas, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, arba kasdieniai smulkūs rūpesčiai“, – pagrindinius stresą sukeliančius veiksnius vardino gydytoja K.Vaitkūnienė.
Stresas ir nuolatos jaučiamas nerimas neigiamai veikia žmogaus psichiką, trukdo siekti užsibrėžtų tikslų, o patį gyvenimą daro nevisavertį. Nevaldomas nerimas ar patiriamas stresas gali sukelti ir rimtesnes ligas – depresiją, neurozes. K.Vaitkūnienė pataria, jog pajutus pirmuosius nerimo ar streso požymius pirmą reikėtų išbandyti paprastesnes, natūralias žolines priemones, įvairias arbatas, o ne cheminius vaistus.
„Šiuolaikiniame pasaulyje negalime išvengti streso, todėl verta žinoti, kaip galime jį suvaldyti. Pirma, turime suprasti streso priežastį ir jo keliamas emocijas, kad galėtumėm pakeisti mūsų mąstymą ir santykį su stresą sukėlusiu įvykiu. Antra, galime paprastomis priemonėmis padėti mūsų kūnui lengviau tvarkytis su stresu: kvėpavimo pratimai ir fizinis krūvis, laikas gryname ore padeda pašalinti adrenalino ir streso hormonų perteklių iš organizmo“, – patarimais dalinosi medikė.
Kaip dar vieną priemonę, kuri padeda susitvarkyti su užklupusiu nerimu ir stresu, gydytoja K.Vaitkūnienė įvardina ir tai, jog kiekvienas žmogus turi rasti sau malonią veiklą ir išmokti tinkamai atsipalaiduoti.
„Kokybiškas miegas, protinga dienotvarkė ir teigiamos emocijos bendraujant su draugais ir užsiimant mėgstama veikla stiprina imuninę sistemą ir psichologinį atsparumą. Muzika, kvapai, karšta vonia taip pat gali padėti atsipalaiduoti. Nervų sistemos stabilumui labai svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų. Galima vartoti jonažolę, melisą, apynius, valerijoną, arba nervus raminančius vaistažolių mišinius“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak specialistų, įsisukęs į kasdienius rūpesčius žmogus nebemoka džiaugtis gyvenimu, nuolatos skuba, nuolat būna įsitempęs, todėl padidėja nervingumas. Nerimo sutrikimai veikia miego kokybę, kuri yra ypač svarbi sveikatai ir gerai savijautai. Gydytojai teigia, kad užmigti sunkiau tiems, kurie įtemptai dirba, pervargsta, patiria stresą. O neišsimiegojęs žmogus dieną jaučiasi pavargęs, būna mažiau darbingas, irzlus, nesugeba susikaupti.
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sveikai gyvensenai skirianti A. Kleizienė pritaria gydytojos K.Vaitkūnienės nuomonei, jog iš pradžių reikia griebtis natūralių, o ne cheminių preparatų. „Chroniškas stresas, kartu ir nuolatinis nerimas bei nemiga, eikvoja organizmo resursus ir sekina kūną, todėl šių problemų kamuojamiems žmonėms dažnai trūksta įvairių mineralų. Suvaldyti stresui neužtenka valerijono dozės prieš miegą, šias problemas reikia gydyti kompleksiškai. Nuvargintą fizinį kūną puoselėti būtina mankšta, pasivaikščiojimais, kvėpavimo pratimais, o smegenys puikiai pailsi užsiimant meditacija bei atitrūkstant nuo darbinės veiklos“, – patarimais dalinosi verslininkė.
Moteris tikina, kad mūsų gamta siūlo begalę natūralių produktų, kurie efektyviai malšina stresą, nerimą ir padeda lengviau užmigti.
„Dažną stresą patiriantys žmonės prastai maitinasi, geria daug kavos, todėl jiems būtina organizmą nuolatos papildyti magniu. Žmonėms, kamuojamiems nuolatinio streso, patariu naudoti juodojo eleuterokoko preparatus arba mineralų bei vaistažolių kompleksus, taip pat siūlyčiau nepamiršti paprasčiausių sėjamų avižų grūdų bei paprastosios vyšnios uogų“, – patarė A. Kleizienė.