Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu.
„Norint užkirsti kelią šiems susirgimams, svarbiausia – vakcinacija nuo ŽPV ir reguliarūs programiniai tyrimai, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė. – Svarbu, kad kiekviena moteris nepamirštų rūpintis savimi ir į gimdos kaklelio vėžio prevenciją žiūrėtų atsakingai.“
– Docente, kaip dažnai Lietuvoje diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys?
– Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad susirgimų gimdos kaklelio vėžiu mažėja, tačiau pastebime, kad skaičius kiekvienais metais išlieka panašus – Lietuvoje per metus vidutiniškai apie 500 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Kai kuriose Europos šalyse šis skaičius mažėja sparčiau nei Lietuvoje, todėl dar turime kur tobulėti.
– Koks išgyvenamumas susirgus gimdos kaklelio vėžiu?
– Skaičiuojama penkerių metų išgyvenamumo statistika. Bendras penkerių metų išgyvenamumas, susirgus gimdos kaklelio vėžiu, siekia 50-60 proc., tačiau tai labai priklauso nuo to, kurioje stadijoje nustatoma onkologinė liga. Jeigu ji diagnozuojama pirmoje ar vadinamojoje nulinėje stadijoje, tada penkerių metų išgyvenamumas siekia 98 proc. ir daugiau, jeigu liga nustatoma pažengusioje stadijoje, tada išgyvenamumo penkis metus rodiklis siekia 15-17 proc.
Deja, bet šios ligos dažnai nustatomos vėlyvosiose stadijose – apie 50 proc. kasmet nustatomų ligų diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje.
– Kokie yra gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai?
– Gimdos kaklelio vėžys yra reprodukcinio amžiaus moterų liga, dažniau diagnozuojama moterims nuo 35 metų ir vyresnėms, tačiau jei susideda daug rizikos veiksnių, liga nustatoma ir jaunesnėms moterims. Pagrindinis rizikos veiksnys – ilgai išliekanti didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kuri plinta lytiniu (oraliniu, vaginaliniu ar analiniu) keliu.
Jai plisti ar atsirasti vis iš naujo padeda daug kitų rizikos veiksnių: ankstyvas lytinis gyvenimas, daug ir (ar) ankstyvi gimdymai, didelis lytinių partnerių skaičius, kitos lytiškai plintančios infekcijos, rūkymas, ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas, tada kai moteris jau yra infekuota ŽPV, o papildomos barjerinės kontraceptinės priemonės nėra naudojamos ir kt.
– Ar yra specifinių simptomų, išduodančių gimdos kaklelio vėžį?
– Ankstyvosiose gimdos kaklelio vėžio stadijose beveik nėra jokių simptomų. Vėlyvieji simptomai taip pat nėra labai specifiniai, išskyrus tai, kad gali atsirasti skausmas dubens plote ir vandeningos nemalonaus kvapo kraujingos išskyros. Kai atsiranda tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai, tada jau žinoma, kad liga yra pažengusi. Pacientėms rekomenduojama atkreipti dėmesį į kraujavimą po lytinių santykių ir nereguliarų kraujavimą ne mėnesinių metu.
– Kaip reguliariai moterys turėtų tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio?
– Anksčiau 25-60 amžiaus moterys kas tris metus buvo tikrinamos atliekant citologinį tyrimą. Nuo šių metų sausio 1 dienos vyresnės nei 35 metų moterys turi galimybę išsitirti dėl infekuotumo didelės rizikos ŽPV. Šis tyrimas atliekamas kas penkis metus ir kompensuojamas iš privalomo sveikatos draudimo fondo. Nuo 25 metų iki 34 metų imtinai moterims ir toliau bus atliekami citologiniai tyrimai.
– Ar yra kitų prevencijos būdų išvengti šios ligos?
– Pagrindinė prevencija – jaunų, dar neturėjusių lytinių santykių paauglių vakcinacija nuo ŽPV. Lietuvoje nemokamai skiepijamos visos 11 metų mergaitės, jei tėvai išreiškia tam valią ir norą. Gali skiepytis ir vyresnės moterys, tačiau ši vakcina joms jau nebus kompensuojama. Berniukų vakcinacija irgi galima ir netgi rekomenduojama, jei šalies mergaičių vakcinacija nėra pakankama – taip stengiamasi sukurti saugų burbulą infekcijai neplisti, apsaugant ir nepaskiepytas mergaites. Kita vertus, berniukų vakcinacija turi prasmę siekiant juos apsaugoti nuo kitų lokalizacijų vėžių, kuriuos gali sukelti ŽPV.
– Ar apžiūros metu gydytojas akušeris ginekologas gali pamatyti kažkokius pakitimus, kurie išduotų gimdos kaklelio vėžį?
– Pačios ŽPV infekcijos pamatyti negalima. Pakitimus galima pastebėti tik tada, kai liga jau yra pažengusi. Norint ligą pastebėti ikivėžinėse stadijose, reikia atlikti tam skirtus prevencinius programinius tyrimus.
– Ar reikėtų savarankiškai tikrintis dažniau nei rekomenduojama?
– Vėžiui atsirasti reikalingas gana ilgas laiko tarpas, todėl pagal visas rekomendacijas dažniau nei rekomenduojama tikrintis nereikia. Tai neužtikrina didesnio gimdos kaklelio vėžio diagnostikos dažnio ar tikslumo.
– Ką reikėtų daryti, jei prevencinės patikros metu randama pakitimų?
– Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aptikus pakitimus (infekuotumą ŽPV ir (ar) citologinius pakitimus), vadovaujantis programos algoritmais, priklausomai nuo rastų pokyčių pobūdžio, šeimos gydytojas tyrimus arba kartos, arba nukreips pacientę gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai.
– Ar vis dar tenka girdėti kokių nors mitų, susijusių su šia liga ar vakcinacija?
– Dažniausiai girdimi mitai yra susiję su vakcinacija. Duomenys apie ŽPV vakcinos veiksmingumą yra renkami nuolat. Vakcinai atsiradus, buvo kalbama, kad ji tinkama tik mergaitėms ir paauglėms, neturėjusioms lytinių santykių. Šiuo metu žinoma, kad galima skiepyti abiejų lyčių atstovus (net ir vyresniame amžiuje) ir vakcina gali apsaugoti ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo kitų ŽPV sukeliamų onkologinių ligų – varpos, išangės, makšties, net ir gerklų ikivėžinių ir vėžinių susirgimų.
Kauno klinikų informacija