„Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė sako, kad šių ligų išvengti padės tinkama higiena ir kokybiškos priežiūros priemonės – tik kaip jas išsirinkti?
„Dantų akmenų susidarymui ir jų sukeliamų ligų išsivystymui užkirsite kelią, jei dantis valysite mažiausiai du kartus per dieną su minkštu šepetėliu, taip pat naudosite vieno danties ir tarpdančių šepetėlį, burnos skalavimo skystį, tarpdančių siūlą ir liežuvio valiklį“, – sako G.Šimkė.
Vaistininkė priduria, kad dantų akmenys yra ilgainiui sukietėjęs, neišvalytas dantų apnašas, atsirandantis dėl kolonijomis gyvenančių bakterijų, susikaupusių nuo maisto likučių ir seilių. Apnašose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, dėl to atsiranda jautrumas šalčiui, karščiui, dantys greičiau genda.
Kaip išsirinkti dantų pastą?
Dantų priežiūros priemonių pasiūla yra itin didelė, todėl norėdami išsirinkti sau tinkamiausią, pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra fluoro ir koks jo kiekis. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgšties kiekį, stiprina dantų emalį, o dėl to didėja dantų atsparumas ėduoniui.
„Taip pat naudinga rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje yra stabilizuoto, kristalizuoto ar nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą slopinančiomis savybėmis. Jei negalite naudoti fluoro dėl turimų alergijų ar kitų priežasčių, rinkitės tokią pastą, kurios sudėtyje būtų bent viena iš minėtų medžiagų, stiprinančių emalį ir mažinanti apnašų susidarymą“, – teigia G.Šimkė.
Renkantis pastą, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į:
-
Abrazyvumo rodiklį, kuris yra vertinamas RDA (liet. – radioaktyviuoju dentino dilimu) ir rodo, koks kietųjų kristalinių dalelių, poliruojančių danties paviršių, kiekis yra pastoje. Kuo RDA didesnis, tuo pasta geriau šalina apnašas, bet tuo pačiu ir gali pažeisti dantų emalį. Saugiausia naudoti dantų pastas, kurių abrazyvumo rodiklis yra 0-70 RDA.
-
Pastos PH: geriausia naudoti dantų pastas, kurių pH reikšmė yra lygi 7-10, nes jos nepažeidžia emalio.
„Venkite dantų pastų, kurių sudėtyje yra SLS (liet. – natrio laureto sulfato) – medžiagos, skatinančios putojimą ir galinčios didinti burnos gleivinės jautrumą bei paskatinti opų atsiradimą burnoje bei titano dioksido“, – sako vaistininkė.
Kada ir kaip naudoti dantų pastą?
Pasak G.Šimkės, dantis valyti ir pastą naudoti reikia vos išdygus pirmajam dantukui, ant šepetėlio tepant ryžio kruopos didumo pastos kiekį, o bėgant metams pastos ir jos sudėtyje esantį fluoro kiekį didinti.
-
Vaikams iki 2 metų rekomenduojamos tokios dantų pastos, kuriose fluoro kiekis yra 500-1000 ppm (fluoro dalelių kiekis milijonui dalelių);
-
Vaikams nuo 2 iki 6 metų patariama rinktis tokį patį kiekį fluoro turinčias pastas, tik ant šepetėlio jos tepti kiek daugiau;
-
Vaikams nuo 6 metų rekomenduojama naudoti pastą, kurios sudėtyje yra 1450 ppm fluoro.
Prekyboje galima rasti ir tokių pastų, kuriose yra didesnis fluoro kiekis, tačiau jas naudoti galima tik paskyrus gydytojui odontologui.
Vaistininkė sako, kad norėdami tinkamai rūpintis savo dantų sveikata, turite laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.
„Ant dantų šepetėlio užtepkite nedidelį pastos kiekį ir valykite dantis 2 kartus per dieną, ne mažiau kaip 2 minutes. Išsivalę dantis, išspjaukite pastą, bet burnos vandeniu neskalaukite: taip fluoras ir kitos veikliosios medžiagos, esančios dantų pastoje, ilgiau išliks ant dantų. Dėl tos pačios priežasties patariama 30 minučių po to, kai išsivalysite dantis, nieko nevalgyti ir negerti“, – pasakoja G.Šimkė.
Kaip išsirinkti ir naudoti burnos skalavimo skystį?
Dantų skalavimo skysčių, kaip ir pastų, įvairovė yra didelė, todėl norint išsirinkti kokybišką burnos higienai skirtą prekę, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.
„Kai kuriuose skalavimo skysčiuose esantis alkoholis gali džiovinti ir kiek dirginti burnos gleivinę bei mažinti burnos pH. Pirmenybę teikite skysčiams, kurių sudėtyje yra fluoro, ksilitolio, alijošiaus, gvazdikėlių, eukalipto, arbatmedžio eterinių aliejų: šios medžiagos gerokai sumažina ant dantų paviršių besikaupiančių bakterijų kolonijas“, – atskleidžia G.Šimkė.
Vaistininkė sako, kad skalavimo skysčiai su chlorheksidinu (antibakterine medžiaga) suteikia gydomąjį poveikį, dėl to juos patariama naudoti tik gydant burnos gleivinės, dantenų uždegimą arba po odontologinių procedūrų. Skysčio su šia veikliąja medžiaga nepatariama naudoti ilgiau nei dvi savaites, nes gali būti pašalintos ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos.
Tokiu atveju gali grėsti pasekmės: žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių, dantų paviršiaus ir liežuvio spalvos pasikeitimas, atsiradęs burnos gleivinės dirglumas, skonio receptorių kiekio sumažėjimas bei kilusios alerginės reakcijos.
„Neskalaukite burnos skysčiu po dantų valymo – palaukite 30 minučių. Geriausia burną skysčiu skalauti po valgio, atsigėrus tokių gėrimų, kurie pasižymi žemu pH, pavyzdžiui kava, arba turi daug cukraus, pavyzdžiui sultys, vaisvandeniai. Skalaukite 30-60 sekundžių, o po skalavimo nevalgykite ir negerkite bent valandą“, – pataria vaistininkė.
Dėl kai kurių sveikatos būklių burnos skalavimo skysčius su konkrečiomis sudėtinėmis dalimis gali rekomenduoti vaistininkas ar gydytojas.
Priemonėse ieškokite ir kitų medžiagų
Anot G.Šimkės, yra daugiau medžiagų, į kurias verta atkreipti dėmesį, kai renkamės dantų priežiūros priemones.
„Cinko chloridas padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Alijošius, arbatmedžio eterinis aliejus, ąžuolo žievės, pušų pumpurų, medetkų ekstraktai, esantys dantų pastoje pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines funkcijas, mažina kilusį uždegimą. Aukso ir sidabro dalelės taip pat pasižymi antibakterinėmis, uždegimą mažinančiomis savybėmis. Mentolis, nepasižymintis dezinfekciniu poveikiu, suteikia gaivos ir švaros jausmą po to, kai išsivalote dantis“, – sako vaistininkė.
Sveiki ir prižiūrėti dantys negenda, todėl labai svarbu kasdien jais rūpintis tinkamai: kruopščiai valyti nepamirštant ir sunkiai prieinamų burnos vietų, naudoti tarpdančių šepetėlį ir siūlą bei liežuvio valiklį.
