Vėžio gydymas: dabar skatinama imunitetą kovoti su liga, o ateitis – genų redagavimas

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė ambicingą planą – išgydyti vėžį. Pastarąjį dešimtmetį įvykęs mokslo ir technologijų proveržis pakeitė ne tik vėžio gydymą, bet ir visuomenės sąmonę.
Pacientas ligoninėje
Pacientas ligoninėje / „Scanpix“ nuotr.

Buvusi mirtina liga nebegąsdina susirgusiųjų – anksti nustačius ligą žmonės pasveiksta, o užleistu vėžiu sergančiųjų ligą galima kontroliuoti ilgus metus. Specialistai įsitikinę, kad užsibrėžtas tikslas nebetoli, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tikslus gydymas

„Vėžio be mokslo gydyti neįmanoma. Anksčiau navikus skirstydavome pagal organą – plaučių vėžys, inkstų vėžys ir pan. Dabar mokslo atradimų dėka žinome, kad skirtingų pacientų to paties organo navikai gali labai skirtis, ir priešingai, – skirtingų organų navikai gali būti genetiškai panašūs ir gydomi tuo pačiu vaistu.

Vida Press nuotr./Ligoninėje
Vida Press nuotr./Ligoninėje

Šių laikų gydytojai žmogaus organizmo ląstelinę ir molekulinę sandarą turi išmatyti taip pat gerai, kaip ir jo fiziologiją ar anatomiją. Onkologo darbas tampa vis sudėtingesnis, bet labai įdomus“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė.

Prieš du dešimtmečius daugelis navikų buvo gydomi vienodai – operuojama, švitinama ar taikoma chemoterapija, todėl kai kurių rūšių vėžį, pavyzdžiui, melanoma, inkstų, plaučių, krūties vėžio, gydymo rezultatai buvo gan prasti, nes klasikinė chemoterapija jų negydydavo. Išaiškinus vėžio atsiradimo biologinius mechanizmus, pasipylė įspūdingi mokslo atradimai, o su jais - ir naujos vėžio gydymo galimybės.

„Mes vis daugiau sužinome, kokie genai atsakingi už vėžio vystymąsi. Išsiaiškinus patogenezės grandis, kuriami metodai, kaip jas blokuoti. Todėl dabar gydančiam onkologui nebeužtenka žinoti, kokios lokalizacijos vėžiu serga pacientas, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių, tiesiosios žarnos vėžiu ar melanoma.

Būtina žinoti naviko biologinius parametrus, mutacijas, jo piktybiškumo indeksą ir t. t. Šios žinios padeda parinkti kuo tikslesnį gydymą konkretaus paciento ir jo ligos atveju“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vadovė dr. Birutė Brasiūnienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Birutė Brasiūnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Birutė Brasiūnienė

Atsižvelgiant į vėžio patogenezės žinias, buvo sukurtos net kelios grupės naujų vaistų. Tai taikinių terapija, kuri veikia tam tikras vėžinių ląstelių molekules ir stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi bei augimą, bei imunoterapija – tai būdas paskatinti organizmą patį kovoti su vėžiu.

Beje, pernai už šį atradimą mokslininkai Jamesas P. Allisonas ir Tasuku Honjo buvo apdovanoti Nobelio premija. Imunoterapijos vaistai solidiniams navikams gydyti nuo pernai metų kompensuojami ir Lietuvoje, kai yra išplitusi melanoma ar plaučių vėžys. Gydytojai tikisi dar šiemet sulaukti, kad bus kompensuojami nauji imunoterapijos vaistai kitų lokalizacijų vėžiui gydyti.

Tik tuomet, kai nustatomas molekulinis vėžio profilis, t. y. kai žinomi tam tikri receptoriai, ląstelių pakitimai, planuojamas ligonio gydymas – chirurginis, spindulinė terapija, medikamentinis priešvėžinis gydymas arba šie gydymo metodai derinami.

Imunoterapijos vaistai solidiniams navikams gydyti nuo pernai metų kompensuojami ir Lietuvoje, kai yra išplitusi melanoma ar plaučių vėžys.

Dėl mokslo naujienų, didžiulės techninės pažangos chirurgijos, radiologijos, spindulinės terapijos įrangos srityse, inovatyvių vaistų sukūrimo, kaip gydyti kiekvieną ligonį dabar sprendžia nebe vienas specialistas, kaip anksčiau, o grupė specialistų, – multidisciplininė komisija.

Be kelių gydytojų specialistų, joje jau dirba ir patologas, genetikas, molekulinės biologijos žinovas. Specialistai analizuoja tyrimų duomenis, ligonio būklę, vėžio tipą, mutacijas ir sprendžia, kokį tiksliausią gydymą parinkti kiekvienam ligoniui.

Lėtinė liga

Kartu su medikamentine terapija tobulėja ir chirurgijos bei radioterapijos metodai, diagnostikos priemonės ir įranga. Visos šios technologijos lemia tai, kad galime anksčiau diagnozuoti vėžį ir tikėtis, kad jį išgydysime. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos ambicijos dar didesnės – išgydyti ir išplitusį vėžį. Specialistai teigia, kad jie artėja prie tikslo.

„Turime didžiulį vaistų arsenalą, patobulėjo ir chirurginis gydymas, chirurgijoje atsirado robotai, net išplitusios ligos atvejais atskiras metastazes galima sunaikinti įvairiais būdais. Netgi žmogui, kuris turi ketvirtosios stadijos vėžį, galima išoperuoti pirminį naviką, skirti chemoterapiją, kuri sumažina metastazes, tuomet vienas jų išoperuoti, kitas – suardyti kitais metodais. Po tokio ilgo gydymo žmogus būna pavargęs, tačiau be ligos židinių.

Jeigu liga atkrinta, yra būdų, kaip ligoniui vėl padėti. Anksčiau moterys, sergančios išplitusiu krūties vėžiu, vidutiniškai išgyvendavo 8–9 mėnesius, o dabar net sergančios agresyviausiomis formomis gyvenimo trukmės vidurkis yra apie 5 metai. Todėl šiandien išplitusi onkologinė liga jau vadinama lėtine“, – tvirtina dr. B.Brasiūnienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos ambicijos dar didesnės – išgydyti ir išplitusį vėžį. Specialistai teigia, kad jie artėja prie tikslo.

Deja, mokslo proveržis įvyko ne visose vėžio rūšyse. Kol kas per mažai žinoma apie inkstų, kasos, skrandžio, gimdos kūno vėžį. Tačiau mokslininkai tiki, kad ateis diena, kai ir šis vėžys bus įveiktas.

Pasikeitė gyvenimo filosofija

Anksčiau nuo vėžio gydomas žmogus turėdavo gulėti ligoninėje, nes tik tokiu būdu jam buvo galima skirti gydymą. Dabar net išplitusiu vėžiu sergantis žmogus atsigula į ligoninę tik numatytai procedūrai arba atvyksta į dienos stacionarą kelioms valandoms, kad susilašintų vaistus, daug vaistų nebe leidžiami, o tabletėmis.

Ligonis net aktyvaus gydymo metu išlieka ir darbingas, ir socialus. Pasikeitė ligoninės aplinka – tapo šviesu, jauku, skamba maloni muzika, o naujausi radioterapiniai aparatai netgi gali „šypsotis“.

Ligonis net aktyvaus gydymo metu išlieka ir darbingas, ir socialus.

„Daug iškilių žmonių nebeslepia savo ligos istorijų, rašo knygas, dalijasi patirtimi. Vėžys suprantamas kitaip, tai nebėra nuosprendis, – sako gydytoja B.Brasiūnienė. – Žmonės planuoja savo gyvenimą, darbus, atostogas. Anksčiau mums buvo svarbu, kaip pratęsti paciento gyvenimą, dabar jau neretais atvejais galvojame, ir kaip išsaugoti vaisingumą, galbūt pasveikęs jis norės susilaukti vaikų“.

Keičiasi ir visuomenės požiūris į sergančiuosius – iš atstumtųjų, kurių daug kas galbūt vengdavo, būdavo tam tikra socialinė atskirtis, jie yra visateisiai visuomenės nariai, – galbūt jautresni, pažeidžiamesni, bet su tokiomis pačiomis teisėmis. Jų balsas vis labiau girdimas, jie buriasi į organizacijas, sako savo nuomonę, drąsiai diskutuoja su gydytojais bei sveikatos politikais dėl vėžio gydymo prieinamumo ir kitais klausimais.

„Mokslas ir naujos vėžio gydymo technologijos paveikė ne tik gydymo praktiką, bet ir visuomenės požiūrį“, – teigia Chemoterapijos skyriaus vadovė.

Gyvensime ilgiau

Per pastaruosius metus, kai Lietuvoje ligoniai pradėti gydyti naujos kartos vaistais, gerėja ligonių išgyvenamumo rezultatai.

„Mūsų mokslininkų turimi duomenys rodo, kad žmonėms, kurie dalyvauja prevencinėse programose, vėžys nustatomas anksčiau ir jie gali būti išgydyti. Svarbu, kad visi dalyvautų tose programose“, – teigia prof. S.Jarmalaitė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sonata Jarmalaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sonata Jarmalaitė

Pasak profesorės, Lietuva atitinka Europos standartus pagal turimą vėžio diagnostikos ir terapijos aparatūrą ir priemones. Gydytojai žiniomis ir įgūdžiais irgi neatsilieka nuo kolegų užsienyje.

Mokslininkų turimi duomenys rodo, kad žmonėms, kurie dalyvauja prevencinėse programose, vėžys nustatomas anksčiau ir jie gali būti išgydyti.

Prof. S.Jarmalaitė pabrėžia ir kitą aspektą: „Inovatyvūs vaistai per lėtai ateina į Lietuvą, o onkologinė paslauga pas mus vis dar suprantama per siaurai, todėl yra ligoniams svarbių dalykų, kurių ligonių kasos nekompensuoja arba kompensuoja tik iš dalies.

Pavyzdžiui, rekonstrukcinės procedūros po radikalios operacijos – žandikaulio, krūties atkūrimas po operacijos. Onkologinė paslauga turėtų būti sisteminė – apimti veiklas nuo prevencinių programų koordinavimo, vėžio diagnostikos, gydymo iki reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos. Šiuo požiūriu mes atsiliekame nuo Vakarų šalių.“

Gydytojos įsitikinusios – onkologijos ateitis – individualizuota medicina, kai kiekvienam ligoniui parenkamas tiksliausias gydymas.

„Vieną revoliuciją onkologijoje išgyvename šiuo metu – tai vėžio imunoterpijos atėjimas – kai keičiasi požiūris į vėžio gydymą. Ne tiesiogiai naikiname vėžį, o skatiname imunitetą kovoti su liga. Ateities gydymas – genų redagavimas. Kai kurias ligas jau bandoma gydyti šiuo metodu, onkologijoje ši technologija pradedam taikyti kraujo vėžiui gydyti – paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos ir grąžinamos atgal į organizmą tęsti kovą“, – aiškina prof. S. Jarmalaitė.

O dr. B.Brasiūnienė priduria, kad visos šios mokslo ir praktikos žinios prisideda ir prie visuomenės švietimo sveikatos klausimais, vis daugiau diskutuojama ne tik apie efektyvų vėžio gydymą, bet ir priemones, ką daryti, kad nesusirgtume vėžiu – pastarųjų metų sveikos gyvensenos bumas kaip tik ir patvirtina besikeičiantį požiūrį į savo sveikatą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų