Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V.Kasiulevičius – apie vėžį: kuo labiausiai rizikuojame susirgti ir ar įmanoma išvengti?

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2017 m. 203 176 žmonėms buvo nustatytas koks nors navikas, iš jų net 86 508 pacientams nustatyti piktybiniai navikai. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausiai prostatos vėžio atvejų (17 014 vyrų), antroje vietoje – net 12 809 moteris susargdinęs krūties vėžys, o trečiojoje – melanoma ir kiti piktybiniai odos vėžiai (9 986).
Gimdos kaklelio vėžys
Gimdos kaklelio vėžys / 123RF.com nuotr.

Ši statistika, pasak Santaros klinikų šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, rodo, kad kalbėti apie tai verta ir daug. Medikas pabandė naudingą informaciją apie vėžinius susirgimus sudėti į 10 patarimų, kuriais pasidalijo socialiniame tinkle.

Vėžiu susirgti gali bet kokio amžiaus žmogus

Nors vėžiu susirgti gali bet kokio amžiaus žmogus, kuo jūs vyresnis, tuo vėžio tikimybė didesnė. Todėl nuo tam tikro amžiaus prasminga tikrintis profilaktiškai. Dažniausias patikrų amžius yra 50 metų, bet gimdos kaklelio vėžiui – tai jau 21-eri gyvenimo metai (Lietuvoje – 25 metai).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

Lietuvoje valstybė moka už krūtų, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio profilaktinius patikrinimus, bet tikrai logiška profilaktiškai tikrintis ir dėl kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, odos (melanomos), o rūkoriams nuo 55 metų verta pasitikrinti dėl plaučių vėžio.

Vėžio žymenų tyrimai kraujyje mokslininkų nėra rekomenduojami rutiniškai vėžio atrankai, nes dažnai jie yra neigiami, o vėžys yra arba vėžio žymenys teigiami, o vėžio nėra.

Visada tiksliau padaryti radiologinį tyrimą (pavyzdžiui, kompiuterinę plaučių tomografiją), intervenciją (pavyzdžiui, endoskopiją) ar bent tepinėlį iš gimdos kaklelio. Apgamus dermatologas visai neskausmingai įvertins naudodamas dermatoskopą. Tai toks tyrimas, kurio metu padidinamas odos vaizdas ir pastebimi plika akimi nematomi odos pokyčiai.

Vėžys ir nesveikas gyvenimo būdas

Daugelis duomenų rodo, kad neteisingas gyvenimas padidina vėžio išsivystymo riziką: rūkymas padidina gerklų, skrandžio, plaučių ir dar daug kitų kitų vėžio rūšių riziką, girtuoklystė susijusi su stemplės, skrandžio, kepenų vėžio atsiradimu.

Per daug mėsos ir riebalų – daugiau storosios žarnos vėžio. Per daug saulės – daugiau melanomos. Soliariumais irgi geriau nepiknaudžiauti. Netgi daug lytinių partnerių – daugiau žmogaus papilomos viruso ir daugiau gimdos kaklelio vėžio. Visgi antikos laikų mąstytojas Seneka neklydo kalbėdamas apie saiko jausmą.

Vėžys ir genetika

Polinkis sirgti kai kuriomis vėžio formomis gali būti paveldimas. Čia svarbu suprasti, kad egzistuoja „šeiminis“ ir „paveldimas“ vėžys. Šeiminį vėžį sukelia genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių derinys. Žmonės, kuriems nustatyta šeiminio vėžio diagnozė, gali turėti vieną ar daugiau giminaičių, sergančių tos pačios rūšies vėžiu; tačiau manoma, kad nėra specifinio tokio vėžio paveldėjimo modelio, t. y. vėžio rizika tėvų vaikams nėra aiškiai perduodama.

Paveldimas vėžys atsiranda tada, kai šeimoje vaikams tėvai perduoda pakeistą (mutavusį) geną. Šeiminė adenominė polipozė, paveldimas nepolipozinis kolorektalinis vėžys, paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžys (nulemtas BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų), neurofibromatozė, Von Hippel Lindau sindromas, melanoma, daugybinė endokrininė pirmo tipo neoplazija (MEN1), daugybinė endokrininė antro tipo neoplazija 2 (MEN2) ir dar daug kitų navikų yra priskiriami tokiems vėžiams.

123RF.com nuotr./DNR
123RF.com nuotr./DNR

Paveldimas vėžys atsiranda anksčiau ir dažnai yra piktesnis negu kiti vėžiai. Todėl jeigu yra bent du tos pačios šeimos asmenys serga onkologine liga, jeigu vėžys diagnozuotas iki 50 metų amžiaus, jeigu tam pačiam asmeniui diagnozuoti keli navikai ar abipusis porinių organų vėžys, pirmiausiai gali padėti onkogenetiko konsultacija. Tikėtina, kad jūs padėsite ne tik sau, bet ir savo vaikams.

Vėžys ir mirties nuosprendis

Vėžio diagnozė toli gražu nėra mirties nuosprendis. Kuo tiksliau laikėtės profilaktikos taisyklių, tuo didesnis šansas, kad jums bus nustatyta ankstyva vėžio stadija. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vėžio diagnozė nustatoma vis anksčiau ir didžioji dalis pacientų išgydoma arba pasiekiama ilgalaikė remisija.

Vėžiai nėra vienodai pikti

Vėžiai nėra vienodai pikti – vieni vystosi greitai (ūmi leukemija), kiti – lėtai (gerai diferencijuota prostatos adenokarcinoma). Todėl skirtingam vėžiui reikia skirtingo greičio sprendimų.

Kaip pasirinkti gydytoją

Kuriuo gydytoju pasitikėti vėžio gydyme – labai sunkus klausimas, bet jeigu nusiraminsite, sugebėsite sau atsakyti. Neleiskite spręsti už jus net artimiems žmonėms. Kokios problemos bekankintų Lietuvos sveikatos sistemą, ji nėra blogiausia pasaulyje. Didžiausia bėda – uždelstos diagnozės (kaltę reikėtų dalintis tiek pacientams, tiek medikams), bet tų pačių vėžio stadijų gydymo rezultatai nėra blogi.

Kai kurių ligų gydyme net esame laikomi pažangiais. Dažniausiai mus lenkia Vokietija, Šveicarija, Prancūzija, bet sutikite – tai yra pati medicinos viršūnė. Kai kur vėžio medicinoje yra spragų, bet visada galite surasti kelis specialistus (tai gali būti onkologai ar kiti gydytojai specialistai) ir gauti atsakymus Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose ar kitose pažangiose Lietuvos ligoninėse.

Jeigu specialistų atsakymai sutampa, didelė tikimybė, kad tai yra tiesa. Jeigu nuspręsite, kad tai jūsų gydytojas, išsiaiškinkite, kiek tokių operacijų šis gydytojas atliko ir ar jas atlieka reguliariai.

Higienos instituto nuotr./Sergamumo vėžiu statistika
Higienos instituto nuotr./Sergamumo vėžiu statistika

Jeigu turite noro ir galimybių sužinoti Vakarų šalių gydytojų nuomonę, keliaukite ten, kur gydo ir išgydo daug tokių, kaip jūs, pacientų. Dažnai tai bus gerą vardą turinčios gerų universitetų klinikos. Nepamirškite, kad gydymas Vakaruose bus daug kartų brangesnis ir tikimybė, kad jį jums kas nors kompensuos, yra maža, tačiau būna ir išimčių.

Vėžys ir laikas

Dažną vėžį galima išoperuoti, todėl nedelskite su sprendimu. Tas pats galioja ir chemoterapijai ar spinduliniam gydymui. Kuo ilgiau atidedate gydymą, tuo didesnė tikimybė, kad vėžys nukeliaus toliau.

Šiuo atveju nebeturėtų jums būti svarbios nei jūsų politinės, nei karjeros, nei kokios ambicijos. Savo gydytojui turite užduoti vieną klausimą – kiek laiko turiu apsispręsti dėl gydymo?

Kaip elgtis su artimaisiais

Chemoterapija ir spindulinis gydymas sukelia daug šalutinių poveikių. Visi jie gydytojams žinomi ir yra būdų tai palengvinti. Tačiau be jūsų valios ir geranoriškumo tai padaryti bus sunku.

Šaunu būtų, kad šalia jūsų tokiu momentu būtų jums artimas žmogus. Bet nepamirškite, kad depresijos ir savižudybių paplitimas tarp slaugančiųjų artimuosius beveik toks pats, kaip sergančiųjų, todėl leiskite jam nors šiek tiek pabūti be jūsų.

Vėžys ir skausmas

Jeigu jūsų liga progresuoja greitai ir jums nustatyta paskutinė ligos stadija, tikrai sunku dalinti gerus patarimus. Viena yra aišku – skausmą kontroliuoti galima, bet tam būtina rasti išmintingą skausmą malšinančių vaistų derinį ir jame tikrai bus ne vien opiatai.

Net jeigu nepasisekė, pabandykite naują variantą. Lietuvoje tikrai yra onkologų ar skausmo specialistų, kurie gali patarti jums ar jūsų šeimos gydytojui. Dažnai svarbu patekti ne į ligoninę, o kad šalia būtų artimų žmonių jūsų pačių namuose.

Po gydymo

Kokia bebūtų baisi vėžio diagnozė, didžiausia tikimybė, kad medikų ir jūsų bendrų pastangų dėka vėžys atsitrauks. Kaip dažnai po vėžio gydymo reikia tikrintis profilaktiškai? Kiekvienas vėžys turi skirtingą atsinaujinimo greičio tikimybę ir skirtingus tyrimo būdus, kurie tai gali užfiksuoti.

Kai kuriais atvejais kas tris ar šešis mėnesius reikės atlikti kraujo tyrimus (štai čia puiki vieta vėžio žymenims CEA, PSA, AFP, Ca125, Ca15-3, Ca19-9), kai kuriais atvejais kas šešis mėnesius ar kartą per metus reikės atlikti krūtinės ląstos, pilvo ir dubens organų kompiuterinę tomografiją, o kai kuriais atvejais po metų prireiks intervencijų, t. y. atlikti storosios žarnos kolonoskopiją ar plaučių bronchoskopiją.

Nepraleiskite tyrimo, nes didelė tikimybė, kad net ir atsigavusiam vėžiui bus galima greitai ,,nusukti galvą“. Padarykite tai, kadangi gyventi nusipelnėte jūs, o ne vėžys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs