Netikėta laimė
Gabrielius gimė pernai gruodžio 11 d. LSMUL Kauno klinikose. Gimdymas vyko sklandžiai, naujagimis buvo guvus ir sveikas, standartinio ūgio ir svorio – 51 cm ir 3238 g.
„Gabrielius į mūsų šeimą atėjo netikėtai, – pasakojo jo mama kaunietė Sonata Mikolainienė. – Auginome dukrą Emiliją – jai dabar aštuoneri, o antro vaiko susilaukti vis nesiryžome. Mergaitė užsimindavo, kaip jai liūdna, nes neturi nei brolio, nei sesers, nei gyvūnėlio. Mes apie antrą vaiką irgi pasvajodavome. Emilija per gimtadienį gavo dovanų šuniuką, o aš netrukus pajutau, kad laukiuosi. Tai buvo didelis netikėtumas ne tik mūsų šeimai, bet ir visiems aplinkiniams. Džiaugėmės ir laukėme.“
Anot Gabrieliaus mamos, nėštumas buvo sklandus, moteris jautėsi gerai – sulaukė daugybės komplimentų, kad pražydo tarsi gėlė. Moteris reguliariai lankėsi pas gydytojus, atliko genetinius tyrimus – jokių nelaimės ženklų nebuvo matyti.
Kalbinamas šypsojosi, bet į veidą nežiūrėjo
Žiemą gimęs berniukas augo sparčiai. Pirmieji nerimo ženklai atsirado gal po mėnesio – tėvai laukė, kada Gabrielius pradės atidžiau į juos žiūrėti, tačiau vaikas neskubėjo to daryti. Antrą mėnesį padėtis buvo panaši: kalbinamas mažylis nesutelkė dėmesio į žmonių veidus.
Berniuko sesuo Emilija net pripiešė nespalvotų piešinių, nes kūdikiai daugiausia skiria juodą ir baltą spalvas, bet Gabrielius nelabai domėjosi ir jais. Dažniausiai jo žvilgsnis krypdavo į langą, į lempą, nors kalbinamas vaikas ir šypsodavosi. Tėvai netrukus pastebėjo, kad dešine akimi sūnus pradėjo žvairuoti.
Kai berniukui buvo 3 mėnesiai, sunerimę tėvai nuvyko pas šeimos gydytoją ir gavo siuntimus pasikonsultuoti su nervų ir akių gydytojais.
„Pas nervų gydytoją patekome greitai, bet nieko blogo neįžvelgė, gal tik truputį padidėjusį hipertonusą, dėl visa ko atliko galvos smegenų echoskopiją – viskas buvo gerai. O pas akių specialistus eilės laukėme visą mėnesį. Kai sulaukėme, Gabrieliui jau buvo beveik 4 mėnesiai“, – pasakojo Sonata.
Nuotraukoje vyzdys švietė baltai
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielius |
Gydytojai apžiūrėjo berniuko akis ir iškart pasakė, kad su dešine akimi kažkas labai blogai, tad teks skubiai važiuoti į VUL Santariškių klinikas.
Iki apžiūros Santariškėse buvo likusios kelios dienos. Nuo tos minutės, kaip teigė Sonata, prasidėjo didysis nerimas. Moteris bandė ieškoti informacijos internete. Pasiskaitė, kad esant įtariamai ligai – retinoblastomai – fotografuojant matosi baltas vyzdys.
„Peržvelgusi vaiko nuotraukas niekur neradau raudonų akių efekto, nes fotografuodavau visada dieną, blykstės kaip tik vengiau. Padariau nuotrauką telefonu – vienos akies vyzdys švietė baltai...“
Laukimo dienos slinko labai lėtai ir buvo kupinos ašarų. Kaip tik tuo metu buvo Sonatos jubiliejus, bet niekas nešventė, tik morališkai palaikyti moters atvažiavo tėvai, brolis su šeima ir draugė.
Nuvykus su berniuku pas sostinės medikus diagnozė pasitvirtino – dešinės akies retinoblastoma. Vienas auglys buvo labai didelis, o akies pakraštyje – daug mažų.
Gydytoja pirmiausia pasiūlė pašalinti akį, bet Sonatai pradėjus kalbėti apie gydymo alternatyvas sutiko pabandyti gydyti. Reikėjo apsispręsti greitai, ir jau kitą dieną šeima atsidūrė Vaikų onkohematologijos centre.
Prasidėjo sudėtingas gydymas chemoterapija. Po seansų tėvai nuolat sekdavo Gabrieliaus kraujo rodiklius, jie labai krisdavo. Tai reiškia, kad vaiko organizmas neturėjo apsaugos ir bet kada galėjo atsirasti kokia nors infekcija. Dėl to teko leisti imunostimuliantus, kad organizmo atsparumas infekcijoms kuo greičiau atsistatytų.
„Visos kelionės į Vilnių buvo morališkai sunkios, nes iš vienos pusės žinai, kad vaiką gydo, iš kitos pusės – sekina. Ypač varginantys buvo kateterio įvedimai, nes vaikas mažas, venos labai mažos, kapiliarinės. Kiekvieną kartą Gabrielius klykdavo procedūriniame kabinete, o aš laukdavau už durų, nes manęs neįleisdavo“, – prisiminė Sonata.
Reikia mažiausiai 120 000 Lt
Gydymas padėjo – 1,5 cm dydžio auglys dabar sumažėjęs iki centimetro. Mažesni augliai irgi suplokštėję, tačiau yra didelė jų atsinaujinimo tikimybė. Būtina ir toliau aktyviai gydyti Gabrielių – liga labai klastinga ir neprognozuojama.
Gydymas padėjo – 1,5 cm dydžio auglys dabar sumažėjęs iki centimetro. Mažesni augliai irgi suplokštėję, tačiau yra didelė jų atsinaujinimo tikimybė.
Gydymo galimybės Lietuvoje jau išsemtos, todėl vaiko gydytoja susisiekė su Šveicarijos klinika, kurioje sėkmingai gydomi dar du vaikai iš Lietuvos. Gabrieliui pradžioje būtų taikoma infraraudonųjų spindulių lazerio terapija, o tolesni gydymo metodai paaiškėtų terapijos metu.
Svarbiausia, kad vaiko akis ten būtų išsaugota.
Sonata tiksliai negali įvardyti, kiek pinigų reikėtų Gabrielio gydymui ir kitoms su tuo susijusioms išlaidoms, tačiau iš tokią patirtį turinčių ir savo vaikus Šveicarijoje gydančių tėvų žino, kad kas mėnesį tam skirti reikia apie 10 000 litų.
Mažiausiai metus Gabrielių tektų gydyti intensyviai, tačiau būna, kad tokią ligą turinčius vaikus gydyti reikia ir dvejus ar trejus metus. Taigi suma susidarys išties įspūdinga.
Sonata pateikė pavyzdį – vien lėktuvo bilietai jai ir vyrui į vieną pusę kainuotų apie 1500 Lt. Pirmą kartą jie vyktų kartu, vėliau su berniuku skristų tik mama. Para pragyvenimo Šveicarijoje, netoli ligoninės – 250 Lt. Tai – vienas pigiausių variantų.
Į Šveicariją tektų vykti kas tris savaites, nes gydymas intensyvus. Vėliau, kai gydymas nutraukiamas, dar kurį laiką vaikas stebimas ir tik tuomet, kai pavojus išnyksta, perduodamas atgal Lietuvos medikams.
Sonata yra išėjusi motinystės atostogų, jos alga minimali, tad ir motinystės pašalpa menka. Vyras dirba, tačiau moka didelę būsto paskolą.
„Mes niekur nesame keliavę. Skrydis į Šveicariją mums su vyru bus apskritai pirmas skrydis lėktuvu. Sau leisdavom tik vasarą nuvažiuoti kelioms dienoms prie jūros ir pagyventi privačiai, „pas bobutę“. Ugdome dukrą, leidžiame į muzikos mokyklą, bet atsižvelgiame į savo galimybes, o jos nedidelės. Žiemą, pavyzdžiui, labai daug kainuoja šildymas. Taigi viską išleidžiame pragyvenimui“, – atvirai apie finansinę situaciją kalbėjo moteris.
Iš pažiūros – sveikiausias vaikas pasaulyje
Sonatos teigimu, Gabrielius – tikras šaunuolis, gerai laikosi, jo raida nesutrikusi – berniukas jau turi keturis dantukus, valgo košes ir išeina su tėvais į lauką.
„Į jį žiūrėdamas nepasakysi, kad serga. Vizualiai atrodo pats sveikiausias vaikas“, – atsiduso mama.
Nors prieš akis dar ilgas gydymo kelias, Sonata tiki, kad jiems pasiseks ir Gabrielius išgis.
„Tikiu, kad vaikas galės pasaulį ir jo spalvas matyti abejomis akytėmis, kad ateityje lankys darželį, mokyklą, gainios kamuolį, lakstys ir niekuo nesiskirs nuo kitų vaikų. Aš daugiau nieko ypatingo iš gyvenimo nenoriu, tik kad mano vaikai būtų sveiki“, – prisipažino dviejų vaikų mama.
|
||
Neabejingų šiai istorijai žmonių, galinčių finansiškai prisidėti prie Gabrieliaus gydymo išlaidų padengimo, prašome paaukoti pinigų. Vaikui pinigai aukojami per fondą, turintį paramos gavėjo statusą, todėl valstybė neatskaičiuos jokių mokesčių ir Gabrieliaus mama gaus viską iki paskutinio cento.
Mokėjimo paskirtis – Gabrieliui
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Adresas: Latvių g. 64a-16, Vilnius
Fondo kodas – 302288579
Sąskaitos numeris – LT 51 7400 0322 6692 3810 LTL
Danske bankas, banko kodas 74000
SWIFT kodas SMPOLT22
Taip pat aukoti galite ir per portalą www.aukok.lt
https://www.aukok.lt/Projektai/Padekime-Gabrieliui-issaugoti-akyte
Iki rugpjūčio 7 d. Gabrieliui buvo paaukota 97 219 Lt.
