Nusivylė politikais
„Nusivyliau mūsų politikais ir valdininkais“, – teigia 54-erių verslininkas Gediminas (vardas pakeistas – aut). Jis prostatos vėžiu susirgo prieš ketverius metus. Liga buvo nustatyta anksti. Iš pradžių po gydymo viskas buvo gerai, tačiau, praėjus trejiems metams, paaiškėjo, kad ji plinta.
„Tada sužinojau, kad yra vaistų, kurie man padėtų, bet jie Lietuvoje nekompensuojami. Man, kuris per savo gyvenimą sumokėjo daugiau kaip pusę milijono eurų mokesčių, nekompensuojami keli tūkstančiai! Va, tuomet tikrai supykau!
Ar mes gyvename Afrikoje, ar karas, ar badas? Beje, gydytojas šią žinią man pasakė raudonuodamas – jį buvo apėmusi svetima gėda. Užtat mūsų valdininkams ir politikams – negėda!“
Gediminas sako pats nusipirkęs vaistų, tačiau ką daryti kitiems, kurie neturi tokios galimybės?
Sunki, bet valdoma liga
Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas teigia, kad per pastaruosius 20 metų pasiekta daug – anksčiau prostatos vėžys dažnai buvo mirtina liga, o dabar tai yra vis dar sunki, bet valdoma liga.
„Neblogai veikia ankstyvosios patikros programa, esame suvaldę sergamumą – pastaruosius metus naujų prostatos vėžio atvejų skaičius šalyje nedidėja, taip pat pastebime tendenciją, kad nebedidėja mirtingumas. Tačiau yra dalykų, kuriuos turime gerinti“, – teigia gydytojas urologas.
Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų miršta net 1142, panašiai kaip Kolumbijoje ar Rusijoje. O štai Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių 36 šalių vidurkis – 801. Mus lenkia kaimyninės šalys – Estija (934) ir Lenkija (941). Mirtingumo nuo prostatos vėžio rodikliai, palyginti su ES šalių vidurkiu, irgi gerokai didesni – 30,4 iš 100 tūkst. gyventojų, o 28 Europos šalių vidurkis – 18,2.
„Tai skatina mintį, kad pas mus gydymas ne visai geras, gal vėžį nustatome per vėlai“, – svarsto profesorius.
Svetimų sprendimų įkaitai
Remiantis EBPO, 32 proc. mirčių nuo vėžio galima išvengti efektyviai taikant prevencines priemones, dar 26 proc. – efektyviai gydant. Tačiau Lietuva ir pagal išvengiamo mirtingumo rodiklius gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio.
Tarptautinės gydymo gairės rekomenduoja išplitusį prostatos vėžį gydyti inovatyviais medikamentais, nes šie vaistai ilgina žmonių gyvenimą. Deja, pasak profesoriaus, nauji vaistai Lietuvą pasiekia tik po ketverių–penkerių metų nuo tada, kai būna pradėti skirti kitose ES šalyse.
„Yra nauja vaistų grupė prostatos vėžiui gydyti. Žinoma, jie brangūs, tad kol kas net nesvarstomas jų kompensavimas. Tačiau, kai bus pradėtas svarstyti, tikriausiai išgirsime, kad neturime išteklių. Tai reiškia, kad sergantiems vyrams greičiau atsiras metastazės, jie greičiau mirs“,– sako M.Jievaltas.
Norėčiau paprašyti asmenų, kurie priima sprendimus, paaiškinti visuomenei ir medikams savo motyvus, – sakė M.Jievaltas.
Mediko nuomone, reikalai sukasi ne tik apie pinigus – Sveikatos apsaugos ministerijos komisijų sprendimai dėl gydymo technologijų kompensavimo nėra skaidrūs. Pavyzdžiui, prostatos vėžiu sergantiems pacientams, kurių liga atsinaujino po chirurginės operacijos, būtinas PET/KT tyrimas nekompensuojamas jau ketverius–penkerius metus, bet medikai iki šiol nesulaukia paaiškinimo – kodėl.
„Kai komisija nusprendžia finansuoti ar nefinansuoti tam tikrą gydymo būdą, mes nesužinome – kodėl, – sako M.Jievaltas. – Taip visuomenė supriešinama su medikais, nes pasakyti pacientui, kad jam nebus skirta vaistų, kadangi taupome lėšas, turi gydytojai. Todėl norėčiau paprašyti asmenų, kurie priima sprendimus, paaiškinti visuomenei ir medikams savo motyvus. Mes nenorime būti jūsų sprendimų įkaitais.“
Menkas finansavimas
Taupyti – nereiškia negydyti. Pavyzdys galėtų būti progresavęs prostatos vėžys. Jei tokie pacientai gydomi inovatyviais vaistais, jiems vidutiniškai ketverius metus neišsivysto metastazės. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė yra nepalyginti geresnė nei to, kuriam jau yra metastazių. Be to, atsiradus metastazėms žmogų gydyti daug brangiau.
Ir tai dar ne visi praradimai – neįgalus žmogus negali dirbti. Tad gal geriau skirti lėšų gydymui nei neįgaliojo išlaikymui? Dar daugiau – naujos technologijos leido pasiekti, kad prostatos vėžys tapo nebe mirtina, o lėtine liga.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad racionalus lėšų naudojimas negali išspręsti visų sveikatos apsaugos problemų. 2018 m. EBPO šalyse sveikatos priežiūrai buvo skirta 8,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Lietuvoje – tik 6,8 proc. Net 30 proc. šios sumos Lietuvoje sudarė gyventojų priemokos. Kitose šalyse beveik visa suma skiriama per mokesčius.
Gal geriau skirti lėšų gydymui nei neįgaliojo išlaikymui?
„Jei iškeliame strateginius tikslus ir jų adekvačiai nefinansuojame, tai kelias į žlugimą, – teigia profesorius. – Nesame trečiojo pasaulio valstybė, turime resursų ir turime juos adekvačiai skirti. Tie, kurie priima sprendimus, tai turi daryti greičiau, skaidriau, maksimaliai įtraukdami visuomenę, profesines gydytojų organizacijas, o ne kurti fantasmagorinius mechanizmus, kurie stabdo vaistų skyrimą. Priešingai – turime ieškoti, kaip greičiau juos kompensuoti, nes nuo to priklauso žmonių gyvybės.“
