Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vėžiu sergantys vaikai geradario švedo dėka jaučiasi tarsi laimėję loterijoje

Nė vienas iš mūsų nenorėtų sužinoti to skausmo, kurį patiria tėvai, sužinoję, kad jų vaikas serga onkologine liga. Nuolatinės kelionės į ligonines, nesuskaičiuojamos gydymo procedūros, nesibaigiantis laukimas, o kartais – ir skaudi netektis. Tačiau šį kartą – ne apie tai, o apie gerus darbus, leidžiančius tokias emocijas bent trumpam nustumti į šalį.
Frederikas Gotlundas su žmona Jurga
Frederikas Gotlundas su žmona Jurga / Asmeninio archyvo nuotr.

Norėjo padėti ligos nualintiems vaikams

Prieš kelis metus pradėjęs labdaringą projektą, švedas Fredrikas Gotlundas pasirinko ne ką kitą, o vaikus, sirgusius onkologinėmis ligomis. Tačiau geradario netenkino gimtosios šalies ribos, jis norėjo padėti tiems, kuriems tokios pagalbos trūksta iš tikrųjų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Ilgai nesidairęs ir paklausęs žmonos lietuvės patarimo, jis ėmėsi megzti ryšius Lietuvoje, kur susipažino su labdaros ir paramos fondu „Rugutė“. „Tai atrodė taip teisinga nuo pat pirmos akimirkos“, – pasakojo F.Gotlundas, prieš pradėdamas darbus konsultavęsis ir su draugais, ir su gydytojais, ir net su psichologais.

Klausiate, koks gi šis paslaptingasis projektas? Tai – nepamirštamos atostogos saulėtoje Maljorkoje onkologinių ligų nuvargintiems vaikams. Jau kurį laiką F.Gotlundas su žmona kelis kartus per metus vis naujai grupelei buvusių ligoniukų suteikia vilą „Can Fanals“ svečioje šalyje, kad šie galėtų ne tik atgauti jėgas po sunkios kovos, bet ir bent trumpam pamiršti kasdienybę ligoninėse.

Asmeninio archyvo nuotr./Frederikas Gotlundas
Asmeninio archyvo nuotr./Frederikas Gotlundas

Švedas: visada randu laiko man svarbiems dalykams

„Manau, kad poilsio nuo ligos nusipelno ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Visada smagu pabūti su kitais tokio pat likimo ištiktais tėvais, kurie kiekvieną dieną išgyvena tokias pačias emocijas. Nuo pat pradžios mūsų idėja buvo organizuoti šeimyninį projektą, nes onkologinė liga paveikia ne tik vaiką, bet ir jo tėvus.

Labai tikiuosi, kad šis projektas sulaukė sėkmės bei žadu ir toliau jį vystyti. Man labai svarbu dalintis tuo, ką turiu. Yra toks švediškas posakis: pasidalytas skausmas sumažėja perpus, o pasidalytas džiaugsmas – padvigubėja“, – sakė švedas.

Pasak projekto sumanytojo, jis visada stengiasi praleisti kuo daugiau laiko tiek su vaikais, tiek su jų tėvais, susipažinti bei tiesiog pasikalbėti: „Visada stengiuosi surasti laiko svarbiems dalykams, o šie vaikai man yra labai svarbūs.“

Vaikų viešnagę visada prižiūri fondas „Rugutė“, ne tik užtikrinantis vaikų poilsį, bet ir organizuojantis įvairias ekskursijas bei linksmas veiklas, padedančias ir gerai praleisti laiką, ir susipažinti su Maljorkos salos kultūra.

Ligą įveikusiems vaikams poilsis yra būtinas

Pasak fondo „Rugutė“ steigėjos ir vadovės Editos Abrukauskienės, vaikų, sergančių onkologine liga, gydymas trunka ilgai, jo eiga sudėtinga ir intensyvi. Gydomi vaikai išgyvena prieštaringus jausmus, įvairios medicininės procedūros jiems kelia baimę, nerimą ir pyktį.

Asmeninio archyvo nuotr./Frederiko Gotlundo vila
Asmeninio archyvo nuotr./Frederiko Gotlundo vila

Diagnozavus ligos remisiją, vaikus dažnai vargina ir ligoninės aplinkos pamiršti neleidžia gydymo sukeltos komplikacijos... Jau seniai kirbėjo mintis, jog turime ne tik atsakingai rūpintis mažaisiais ligoninės pacientais, bet taip pat nepalikti likimo valioje ir remisiją pasiekusių vaikų.

„Tam, kad pasveiktų ir kūnas, ir ligos išsekinta siela, jiems būtinas aktyvus ir pasyvus poilsis, naujos patirtys, džiaugsmingi įspūdžiai. Išgyvenamos teigiamos emocijos išlaisvina jausmus, suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, skatina džiaugtis šiandiena. Širdyje visuomet būsiu dėkinga Jurgai su Fredriku, kurie sugrąžino džiaugsmą į šių vaikų širdis, davė didžiulį postūmį vaikų emociniam sveikimui“, – teigė E.Abrukauskienė.

Ypatingos net ir mažiausios smulkmenos

„Tai buvo vienas iš pačių didžiausių ir maloniausių nuotykių mūsų gyvenime. Kelionėje patirtos teigiamos emocijos buvo tarsi natūralūs vitaminai vaikų organizmams, o tėvams – dvasinė reabilitacija po patirto streso.

Kai sulaukėme pasiūlymo skristi į Maljorką, tai skambėjo kaip sapnas, o dukrai – lyg didžiausias prizas už laimėtą kovą su onkologine liga“, – tokios yra tikrosios mažųjų ligonių tėvų emocijos po savaitės, praleistos toli nuo kasdienių rūpesčių bei minčių apie patirtos ligos padarinius.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaikų atostogos Maljorkoje
Asmeninio archyvo nuotr./Vaikų atostogos Maljorkoje

Tai, kad tokia kelionė nėra tiesiog eilinės atostogos, o tam tikra reabilitacija, patvirtina Maljorkoje jau pabuvojusios Lukrecijos mama Fausta Sabaliauskienė:

„Žinia apie diagnozuotą ligą smarkiai paveikė ir Lukreciją, ir artimuosius. Buvo labai sunku iškęsti buvimą toli nuo namų, šeimos ir draugų. Teko susipažinti su begale įvairiausių medicininių terminų, atlikti krūvą tyrimų, pajusti baimę, įtampą, nežinomybę, kaltę ir dar daugybę sukrečiančių emocijų.

Tokiose situacijose susiduriama ne tik su liga, bet ir po jos laukiančiomis pasekmėmis, dėl kurių įvyksta kardinalūs pokyčiai gyvenime tiek fizine, tiek psichologine prasme. Onkologine liga sergančiam ir sirgusiam vaikui reikia stipraus palaikymo iš aplinkos. Tad tokios kelionės kaip ši padeda įveikti įvairias psichologines kliūtis, nerimą ir netgi baimę“.

Vaikus džiugina menkiausios smulkmenos

Dar vienos ligonės Gerdos mama Ala Vilbrantienė teigia, kad tokiose kelionėse vaikus džiugina net ir menkiausios smulkmenos, kurios leidžia bent trumpam pamiršti anksčiau patirtus išgyvenimus.

„Besigydydama Gerda svajojo išėjusi iš ligoninės keliauti, surasti naujų draugų, galiausiai maudytis jūroje. Todėl man buvo be galo gera matyti besišypsantį vaiką, kuris šioje kelionėje patyrė daug pirmų kartų: pirmą kartą kopė į kalną, maudėsi baseine po atviru dangumi, valgė savo rankomis nuskintą apelsiną, lankėsi jūros muziejuje, smagiai vakarojo su draugais ne ligoninėje, o tikrame rojuje.

Šie vaikai džiaugėsi net menkiausia smulkmena, vertino kiekvieną akimirką, kurią su didžiausiu džiaugsmu kitą dieną visi kartu prisimindavo pasakodami visiems aplinkiniams“, – sakė A.Vilbrantienė.

Švedas ketina projektą tęsti

„Į kelionę Liepa vyko būdama ilgalaikėje remisijoje, labiausiai nerimavome dėl galimų traumų, nes turėjome saugotis po galvos ir stuburo operacijų. Žinant, kad nuo traumų niekas nėra apsaugotas, o patirti įspūdžiai – neišdildomi, baimės išsisklaidė akimirksniu.

Vaikai kelionėje betarpiškai suprato vieni kitus, į randus ant kūno reagavo natūraliai, nepatyrė patyčių, nes visus juos sieja kažkas bendro. Vaikai kelionėje nuoširdžiai bendravo, smagiai siautė. O mamos pagaliau matė aktyvius, nuolat besišypsančius, pilnus energijos ir smalsius vaikus. Ko galima daugiau norėti?“ – klausė Rūta Dabravolskienė.

Paramos projektas „Vaikų, sirgusių onkologinėmis ligomis, reabilitacinė stovykla Maljorkoje“ ir toliau nežada sustoti. 2018-ųjų metų pavasarį, viloje „Can Fanals“, F.Götlundas planuoja sulaukti jau dešimtosios vaikų grupės, kuriai galėtų padėti negalvoti apie sunkias ligas, o tiesiog džiaugtis gyvenimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs