Artėjant Pasaulinei kasos vėžio dienai, kuri minima lapkričio pabaigoje, medikai siekia atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį: šalyje kasmet kasos vėžiu suserga beveik 500 žmonių. Dažnai manoma, kad jiems mažai kuo galima padėti, nors iš tiesų priemonių yra. Dar daugiau – galima padėti žmonėms nesusirgti kasos vėžiu.
Važiavo į Angliją
„Mano tėvelis buvo medicinos vadovėliuose aprašytas hipochondrikas, – sako Rima (vardas pakeistas). – Ši būdo savybė sutrumpino jo gyvenimą, o mus paliko su amžina graužatimi.“
Rima pasakoja, kad tėvas visuomet skųsdavosi, kad jam ką nors skaudėdavo. Jei persišaldydavo ir prasidėdavo kosulys, kildavo panika, jei įsipjaudavo – tragedija. Moteris su siaubu prisimena, kaip kartą jis paslydo slidžiame kelyje ir griūdamas susilaužė ranką. Ne tik trys vaikai, bet ir visa giminė buvo pakelti ant kojų, nes tėtis „ėmė mirti“, – visi turėjo jį ne tik užjausti, bet ir slaugyti kaip mirtiną ligonį.
„Kadangi tėtis kasdien skųsdavosi skausmais, mes jį ramindavome, bet, tiesą sakant, nelabai kreipėme dėmesio. Tai buvo sekinanti mūsų kasdienio gyvenimo rutina“, – sako Rima.
Taigi, kai tėtis ėmė skųstis, kad skauda šoną, šeima sukluso tik tuomet, kai jo oda ir akių obuoliai pageltonavo. Gydytojai nustatė, kad 72-ejų vyras serga kasos vėžiu. Liga buvo išplitusi.
„Tėtis kentė didžiulius skausmus. Po ilgų pokalbių su gydytojais supratau, kad jie nelabai ką gali padaryti, tad susisiekiau su Anglijos specialistais. Šie patikino, kad yra naujų vaistų, kurie galėtų padėti“, – pasakoja Rima.
Su sunkios būklės tėčiu Rima nuskrido į Londoną. Jau kitą dieną jam buvo skirti vaistai, ir skausmai atlėgo. „Po to tėtis išgyveno dar keturis mėnesius. Gailiuosi tik vieno, kad laiku neatkreipiau dėmesio į jo skundus“, – teigia moteris.
Nustato per vėlai
„Visame pasaulyje kasos vėžys diagnozuojamas vėlai, – III–IV stadijos, kai operuoti nebegalima. Ankstyvas kasos navikas dažniausiai nustatomas atsitiktinai, pavyzdžiui, I stadijos – tik 1 proc. ligonių, palyginimui krūties vėžys – 20 proc. ligonių“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologinės chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Taip yra todėl, kad vėžys nesukelia simptomų ir neapčiuopiamas.
„Kai atsiranda simptomai – skausmai, gelta, staigiai ima kristi svoris, navikas būna išplitęs ir dažniausiai peraugęs į kitus organus“, – teigia specialistas.
Kadangi liga nustatoma per vėlai, sergančiųjų šiuo vėžiu išgyvenamumas labai mažas, mažiausias iš visų vėžio rūšių.
Gydyti sunku
Gydytojas A.Česas teigia, kad visų pirma ligonį stengiamasi operuoti – pašalinti naviką. Tačiau, kaip minėta, dažniausiai to padaryti neįmanoma, nes liga būna išplitusi. Tuomet skiriama chemoterapija su spinduline terapija (arba be jos), dėl kurios navikas sumažėja ir tada jį galima išoperuoti. Tokių ligonių yra apie 10–15 proc. Neoperuotiniems ligoniams iš karto skiriama chemoterapija.
Gydytojas teigia, iš pradžių gydymas būna efektyvus, tačiau baigus chemoterapijos kursą liga gana greitai atsinaujina. Tuomet onkologams kyla keblumų – ką daryti? Kad pagelbėtų ligoniui, ypač jeigu jis kenčia skausmus, gydytojai dažnai priversti dar kartą skirti anksčiau ankstesnę chemoterapiją, nes vaistų pasirinkimas ribotas.
Pagal dažnumą kasos vėžys Europoje yra 10-oji vyrų onkologinė liga, o moterų – 7-oji.
„Kad ir kaip norėtume gerai gydyti, rezultatai nekokie – penkerius metus išgyvena vos 3–4 proc. ligonių“, – apgailestauja A.Česas.
Tačiau mokslininkai nenuleidžia rankų. Per metus pasaulyje kasos vėžiu suserga apie 20 tūkst. žmonių, jie laukia pagalbos. Tiriama, kaip kartu veikia chemoterapiniai ir imunoterapiniai vaistai. Kadangi nustatyta, kad apie 10 proc. ligonių, sergančių kasos vėžiu, nustatomas paveldimo vėžio mutavęs BRCA genas, tas pats, kuris moterims sukelia krūties ar kiaušidžių vėžį, ieškoma būdų, kaip paveikti šį geną.
2017 m. Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO) pacientams, kuriems liga atsinaujino po gydymo chemoterapiniu vaistu, rekomendavo naują gydymą – su dviem chemoterapiniais vaistais derinti nanoliposominį irinotekaną.
A.Česas teigia, kad naujus vaistus būtina diegti į klinikinę praktiką, kad galėtume prailginti pacientų gyvenimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir nutolinti sunkius ligos sukeliamus padarinius, tokius, kaip skausmas, kepenų nepakankamumas ir kt. Pastaraisiais metais dėl prieinamų modernių vaistų labai sumažėjo žmonių mirštamumas nuo prostatos, krūties, storosios žarnos vėžio ir melanomos.
Išvengti galima
Pagal dažnumą kasos vėžys Europoje yra 10-oji vyrų onkologinė liga, o moterų – 7-oji. Azijos gyventojai serga gerokai dažniau, mat ligą gali sukelti hepatitai, kasos uždegimai, negydyta akmenligė. A.Česas teigia, kad rizikos veiksnys yra ir amžius, – kasos vėžiu dažniausiai serga vyresni kaip 75-erių žmonės.
Įrodyta, kad rūkaliai 2–3 kartus dažniau suserga onkologine liga, taip pat ir kasos. Rizikuoja ir nesaikingai vartojantys alkoholį, nutukę žmonės. Taip pat ši liga dažnesnė sergantiems diabetu, bei, kaip minėta, tiems, kas paveldėjo BRCA genų mutaciją. Tiesa, genų lengvai nepakeisi, tačiau gyvenimo būdą, kuris gali sukelti vėžį, galima pakeisti.
