Visgi į ūmų bei stiprų galvos skausmą nederėtų žvelgti pro pirštus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įvardija, koks galvos skausmas yra ypač pavojingas bei kaip sau padėti.
„Galvos skausmas yra viena dažniausių problemų, atvedančių tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas neurologus. Neretai galvos skausmas būna ne pagrindinis skundas, bet maždaug kas trečiam tai tampa pagrindine priežastimi apsilankyti pas neurologą“, – mastą apžvelgia gydytojas.
Nepaisant to, kad su galvos skausmu yra susidūręs praktiškai kiekvienas, visi atvejai yra individualūs. Galvos skausmas gali būti nuolatinis, nepavojingas, tačiau lygiai taip pat jis gali įspėti apie rimtus sutrikimus. Įprastai galvos skausmai skirstomi į dvi kategorijas: pirminį – pavyzdžiui, migrena, įtampos galvos skausmas, ir antrinį – šis yra simptomas, įspėjantis apie tam tikrus susirgimus. „Po antriniu galvos skausmu gali slėptis įvairios ligos, tokios kaip insultas, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, augliai, įgimtos patologijos, infekcinės ligos (meningito encefalitai, COVID). Šie susirgimai sukelia galvos skausmą kaip antrinį simptomą“, – paaiškina neurologas.
Geriau būti per daug atsargiam
Suskaudus galvą tikriausiai dažnas pagauna save galvojantį: „Praeis savaime“. Ir, pasak J.Fišo, toks požiūris nėra blogas, jeigu skausmas yra pažįstamas, dažnai pasikartojantis ar netgi nujaučiame jo priežastis. Visgi, anot jo, pas neurologą atveda skausmas, kai nesame tikri dėl jo priežasčių, nepaisant to, stiprus jis ar ne. Taip pat neatslūgstantis kurį laiką, nuolat pasikartojantis.
Gydytojas ragina nepraleisti pro pirštus ir, rodos, kasdienybės nedrumsčiančio, bet užsitęsusio silpno skausmo – geriau nueiti pasitikrinti ir atmesti rimtesnes ligas ar laiku diagnozavus jas išgydyti.
Pasak J.Fišo, jei atsirado ūmus galvos skausmas, kuris nėra įprastas, kilo be jokios matomos priežasties (pavyzdžiui, nėra pakilusios temperatūros ar kito fizinio poveikio), jis stiprėja – tai taip pat ženklas, kad verta nedelsiant tikrintis ir konsultuotis su gydytoju.
„Labai svarbu nepraleisti simptomų, lydinčių galvos skausmą, pavyzdžiui, nusileidusio voko, nukritusio lūpos kampo, užtirpusios, nevikrios kojos, sutrikusios kalbos ar regėjimo, vienos ausies apkurtimo, prapuolusios atminties, sutrikusios orientacijos.
Atsiradę šie simptomai yra raudona vėliavėlė skubiems tyrimams", – akcentuoja gydytojas.
Pasak jo, galvos skausmas gali tęstis mėnesius ar net metus, gali mausti galvą, žmogus gali jaustis blogai, bet tai nekliudo – jis bendrauja, dirba, gyvena, tačiau jeigu galvos skausmo pobūdis pasikeitė, atsirado kitų simptomų, to labai svarbu nepraleisti.
Visgi nereikėtų pasikliauti tik skausmo stiprumu. Svarbu stebėti visus pasireiškusius simptomus. Pavyzdžiui, išeminis insultas, kai kraujas nenuteka iki tam tikrų galvos smegenų vietų, stipriu galvos skausmu nepasižymi, bet kai yra kraujo išsiliejimas (jauniems žmonėms taip dažniausiai nutinka trūkus aneurizmai) arba hemoraginis insultas (trūkus kraujagyslei, išsiliejus kraujui į galvos smegenis), tai skausmas gali būti labai ūmus ir stiprus lyg ledo kirtikliu smogus į galvą.
Priklausomai nuo galvos skausmo pobūdžio gali būti atliekami įvairūs tyrimai, padedantys nustatyti ir gydyti skausmą sukeliančias priežastis – nuo kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso, elektroencefalogramos ar net virtualios realybės. Nereikėtų nustebti, jog gydytojui neurologui užsiminus apie galvos skausmus, jis gali nukreipti ir akių gydytojo konsultacijai – šis taip pat gali padėti apčiuopti skausmo priežastis.
Vaistai nuo skausmo – ne visada sprendimas
Nors suskaudus galvą įprasta griebtis vaistų, gydytojas ragina pirmiausia įvertinti situaciją. Jeigu užklupo įprastas galvos skausmas, ir įsivertiname, kad galbūt nepakankamai miegota, persidirbta, kovota su didele įtampa, gerta per mažai vandens, taip jau yra buvę anksčiau, vaistai yra tinkamas sprendimas. Visgi jeigu skausmas neįprastas, lydimas kitų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytojus, o ne mėginti jį slopinti patiems, nes taip galima nepastebėti po juo besislepiančių sveikatos sutrikimų.
„Jei be akivaizdžios priežasties (karščiavimo, peršalimo, stresinių situacijų) atsirado galvos skausmas ir jis stiprėja, nepraeina po poilsio, tarkim, savaitę, yra lydimas kitų simptomų, tai tada reikia nieko nelaukti. Geriau galvoti, kad perlenkiame lazdą, bet pasidaryti reikiamus tyrimus“, – sako J.Fišas.
Svarbu prisiminti, kad galvos skausmus gali sąlygoti ne tik kraujotakos sutrikimai, bet ir kasdienybės įpročiai. Šiuolaikinis žmogus ypač dažnai susiduria su judrumo stoka, skausmą gali sukelti ir miego trūkumas, sveikos ir subalansuotos mitybos taisyklių ignoravimas, toksiniai įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas).
Dažna galvos skausmų priežastimi tampa stresas ar net depresija. Užklupus įtampos galvos skausmui padėti gali sportas, fizinis aktyvumas, muzika, meditacija, kartais naudinga būna psichoterapeuto pagalba.
