„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Viena sudėtingiausių pilvo operacijų: dalyvauja ne tik medikai, bet ir pareigūnai

Kepenų transplantacija – viena sudėtingiausių pilvo operacijų, kuri dažnai tampa vieninteliu gyvybę gelbstinčiu gydymo metodu, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kepenų transplantacijos metu svarbi ne vien procedūra, bet ir paciento paruošimas prieš operaciją, jo būklės stebėjimas bei paciento pooperacinis gydymas. Visi šie procesai – sudėtingi ir reikalauja ypatingo gydytojų profesionalumo, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas. – Transplantacijos taip pat neįsivaizduojamos be donorinio kraujo atsargų.“
Kauno klinikose atlikta 100-oji kepenų transplantacija
Kauno klinikose atliekama kepenų transplantacija / Kauno klinikų nuotr.

Apie kepenų transplantacijas ir donorinio kraujo svarbą transplantacijų procesuose kalbamės su doc. T.Vanagu.

– Kodėl žmonėms gali prireikti kepenų transplantacijos? Kiek šiuo metu recipientų laukia tinkamo donorinio organo Lietuvoje?

– Kepenų transplantacijos recipientams prireikia dėl daugelio ligų, sukeliančių negrįžtamą kepenų funkcijos sutrikimą, kurio vienintelis galutinis gydymo būdas, sąlygojantis paciento pasveikimą ir visavertį gyvenimą, – sergančio organo pakeitimas donorinėmis kepenimis. Šiuo metu Lietuvoje kepenų transplantacijos laukia apie 50 recipientų.

– Kokia komanda dalyvauja kepenų transplantacijos procese? Koks pasiruošimas reikalingas šiai operacijai?

– Kepenų transplantacijos procese dalyvauja organų donorų ir transplantacijų koordinatoriai, gydytojai gastroenterologai, radiologai, anesteziologai, reanimatologai, chirurgai, slaugytojos ir dar daug kitų specialybių gydytojų bei pagalbinių tarnybų darbuotojų. Net valstybės sienos apsaugos, policijos pareigūnai padeda transplantacijos komandai, kai donorinį organą reikia pristatyti iš atokių Lietuvos ir užsienio valstybių kampelių.

Pasiruošimas šiai operacijai ir pooperaciniam paciento gydymui – sudėtingas procesas, reglamentuotas ne tik daugeliu įstatymų, bet ir iš anksto apgalvotų ir suderintų protokolų.

– Pastarieji metai Kauno klinikose buvo rekordiniai kepenų transplantacijų skaičiumi. Ką šie skaičiai parodo?

– Tai parodo, kad Kauno klinikų kepenų transplantacijos komandos specialistų kvalifikacija – išskirtinai aukšta, jie dirba darniai. Čia taikomos inovatyvios technologijos ir modernūs gydymo būdai, padedantys pasiekti pačių geriausių rezultatų.

Šie skaičiai byloja ir apie Lietuvos gyventojų brandumą, užuojautą sunkiai sergantiems. Be geranoriško sutikimo aukoti artimųjų organus kilniam tikslui nebūtų įmanoma padėti kepenų transplantacijos laukiantiems, sunkiai sergantiems pacientams.

– Koks yra kraujo donorų indėlis kepenų transplantacijų procesuose?

– Kraujo donorystė – dar vienas, labai svarbus ir kilnus poelgis. Be donorinio kraujo atsargų nebūtų įmanomos ne tik kepenų, bet ir širdies, plaučių, kasos, inkstų transplantacijos. Kraujo pagaminti negalime, jį gali paaukoti tik kiti žmonės. Kraujo auka išgelbsti sergančiuosius, kurie pasveikę ir ateityje paaukoję kraujo gali išgelbėti jus ar jums artimą žmogų.

– Kodėl donorinis kraujas reikalingas kepenų transplantacijų metu?

– Kepenų transplantacija – tai operacija, kurios metu galimas didelis operuojamo paciento kraujo netekimas. Tai įvyksta dėl sutrikusio kraujo krešėjimo, ligos sukeltų kraujagyslių ir kraujotakos sutrikimų, sudėtingos ir ilgos operacijos. Operaciją visada stengiamės atlikti su kuo mažesniu kraujo netekimu. Kepenų transplantacijos metu naudojamos netekto kraujo sugrąžinimo sistemos, vadinamos ląstelių gelbėtojomis, tačiau viso netekto kraujo sugrąžinti neįmanoma. Tenka perpilti ir donorinį kraują bei atskirus kraujo komponentus.

Operacijos metu pacientui perpilame skirtingą donorinio kraujo kiekį, kartais net iki penkių vienetų eritrocitų masės, keletą flakonų šviežiai šaldytos plazmos, trombocitų masės ir kitų kraujo komponentų. Donorų paaukotas kraujas – gyvybiškai svarbus mūsų transplantuojamiems pacientams.

Birželio 14 dieną minima Pasaulinė kraujo donoro diena. Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė yra ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“