Moteris teigia, iki lemtingos akių patikros nejautusi jokių požymių, kad galėtų sirgti glaukoma. „Mano regėjimas buvo puikus, todėl žinia apie pastebėtą glaukomą pribloškė. Žinojau, kokios liūdnos pasekmės gali būti, jei liga negydoma. Galėjau pasidžiaugti tik tuo, kad man glaukoma diagnozuota pačioje ligos pradžioje ir dar nespėjusi nuveikti savo juodojo darbo“, – atvirauja ji.
Pradinėse stadijose glaukoma dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, bet net ir nejaučiant jokių ligos požymių lėtai siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“.
„Pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis regėjimas atrodo nepakitęs, o pacientai net neįtaria, kad gali sirgti glaukoma. Taip nutiko ir šiai pacientei, nes atvykusi profilaktiškai pasitikrinti, ji nusiskundimų regėjimu neturėjo“, – teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, gydytoja oftalmologė prof. dr. Ingrida Janulevičienė.
Pasak profesorės, Virginijai nustatytas vienas pavojingiausių glaukomos tipų – lėtinė uždaro kampo glaukoma. „Šia forma sergantiems pacientams dažnai išsivysto glaukomos priepuolis. Tai reiškia, kad akies užpakalinėje kameroje kaupiasi skystis, o negalėdamas ištekėti sukelia ūmius skausmus akyje. Negydoma liga vystosi gana greitai, o regėjimas prarandamas negrįžtamai“, – sako gydytoja oftalmologė.
Siekiant išvengti glaukomos priepuolio tikimybės, Virginijai Kauno klinikose atlikta lazerinė akių operacija. „Lazerio spinduliu rainelėje suformuojamos skylutės, leidžiančios nutekėti akies skysčiui, – aiškina prof. dr. I.Janulevičienė. – Šiuo metu pacientės akių būklė gera, liga neprogresuoja, akiplotis stabilus, o akispūdis neaukštas.“
Gydytoja pažymi, kad nustačius glaukomos diagnozę, pacientų akių būklė sekama visą gyvenimą. „Akis gali priprasti prie ilgalaikio gydymo režimo, o akispūdis pakilti dėl kitų ligų. Gali būt normalaus akispūdžio glaukoma, kai akispūdis santykinai normos ribose, tačiau agresyviai blogėja regos nervo būklė ir progresuoja akipločio defektai. Norint išvengti tokių neigiamų padarinių, reikia nuolat apsilankyti pas gydytoją oftalmologą“, – kalba profesorė.
Virginija džiaugiasi, kad laiku sužinojusi apie ligą išsaugojo savo regėjimą. „Po operacijos jaučiausi puikiai ir pati parvažiavau automobiliu namo. Jau seniai pamiršau, kas yra akies skausmas, nors namie turėjau tokiam atvejui vaistų, – šypsosi moteris. – O juk galėjau prarasti regėjimą, jei tada nebūčiau pasitikrinusi akių būklės. Džiaugiuosi, kad visus tuos 17 metų mane prižiūri prof. dr. Ingrida Janulevičienė. Tik jai esu dėkinga už tai, kad galiu matyti pasaulį ir gyventi įprastą gyvenimą“, – gražių žodžių gydytojai negaili moteris.
