– Kokie apskritai yra galvos ir veido skausmai ir dėl kokių priežasčių jie atsiranda?
– Prieš pradėdamas noriu pasakyti, kad šie dalykai – trišakio nervo neuralgija, galvos, veido skausmai – visada painiojasi. Iš principo visada kalbame apie tą patį – galvos skausmus, tik jie yra skirtingos kilmės ir lokalizacijos.
Galva apskritai yra toks organas, kur yra ir specifinių jutimų sistemos – regėjimas, klausa, uoslė, skonio receptoriai, ir bendrosios – raiščiai, sąnariai, raumenys, ir skausmų gali būti įvairiausių. Tarptautinėje galvos skausmų klasifikacijoje išskiriama apie 200 skausmo rūšių. Ne taip paprasta juos visus aptarti per vieną pokalbį, tad daugiausia liesiu tai, su kuo pats susiduriu, – trišakio nervo neuralgiją.
– Pereikime prie jos – kas yra trišakio nervo neuralgija?
– Trišakis nervas yra vienas iš dvylikos galvinių nervų, kuris inervina daugiau kaip pusę galvos, įskaitant ir kai kuriuos burnos organus, ir kitus, esančius galvoje. Tas nervas yra labai stambus, jis turi tris stambias šakas, todėl ir vadinamas trišakiu nervu.
Trišakio nervo sukeltas skausmas, ta tikroji trišakio nervo neuralgija, yra labai specifinis, labai stiprus – laikomas vienu stipriausių žmogaus patiriamų skausmų, žinomas nuo Kleopatros laikų.
– Ar trišakio nervo neuralgija yra liga?
– Čia irgi susiduriame su tokia painiava. Netgi šeimos gydytojai, kurie su ja nesusiduria, siunčia ligonius, laisva ranka rašydami diagnozę „trišakio nervo neuralgija“.
Iš principo, jeigu skauda veido odą, skauda trišakio nervo inervacijos zonoje, taigi plačiąją prasme tai yra trišakio nervo skausmas.
Trišakis nervas yra vienas iš dvylikos galvinių nervų, kuris inervina daugiau kaip pusę galvos.
Tačiau po šitais skausmais gali slėptis begalė kitų ligų – kaip ir minėjau, galvoje yra ir sąnariai, gali prireikti ir veido žandikaulio chirurgo, gali būti ir virusinės kilmės skausmai, ir daug kitų.
– Kurioje vietoje pasireiškia trišakio nervo neuralgijos skausmai ir kokie jie būna?
– Tai yra trumpas – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trunkantis skausmas, panašus į tą, lyg odontologas gręžtų dantį nenuskausminęs ir liestų nuogą nervą.
Šį skausmą gali išprovokuoti bet kas: pavyzdžiui, gali naktį miegoti ramiai, atsikėlei ryte, pirmas gurkšnis vandens, pirmas kąsnis gali būti lemtingi. Tai vadinamieji trigeriniai mechanizmai, kai prisilietus prie veido odos, burnos gleivinės kartojasi tokie iškroviai, tarp jų gali likti maudžiančio skausmo fonas, kuris dažnai painioja ir gydytojus, ir ligonį.
Tai lokalizuojasi veide, gali išplisti ir į kaktą, pakaušį, ausį, liežuvį, burną, gali būti sunku ryti, gali „tušuoti“ ausies ar gerklės uždegimą. Jis gali prasidėti netikėtai, be jokios priežasties, gali būti ir nuo šalčio, prasidėti po vizito pas odontologą. Tie, kuriems teko patirti šį skausmą, žino, kad jis – nesupainiojamas, iki dešimt balų pagal skausmo skalę.
– Jei skausmas juntamas burnoje, ar galima jį supainioti su danties skausmu?
– Galima. Dažniausiai taip ir prasideda. Atkeliaujama iki specialisto, žmonės išsigydo visus dantis, anksčiau jie net būdavo raunami. Skausmo klinikose dažnai daromos periferinių nervų blokados, nes šios ligos priežastis yra smegenyse – giliai galvoje.
Įsivaizduokite nervą, kuris turi daug gyslų ir kuriuo elektros impulsai, įvairūs jutimai plinta įvairiomis kryptimis vienu metu. Giliai galvoje prie nervo, kur nervo šaknelė išeina iš smegenų, dažniausiai liečiasi kraujagyslė, kuri, pulsuodama, „pramuša“ tas visas izoliacijas, tada atsiranda nenormalaus skausmo jutimas.
Trišakis nervas yra toks sudėtingas nervas, turintis periferinius skausmo jutimo receptorius, specialų mazgą, kur prasideda neurono kūnai, esantys galvoje, bet dar ne smegenyse, o pačiose smegenyse jis turi specialius branduolius, kurie apima kelias smegenų dalis. Jie yra keli, visa sistema, kuri vadinasi trišakio nervo skausmo analizatorių sistema. Į ją atkeliauja jutimai iš viso kūno, vyksta skausmo analizavimas, kai sutrinka šios sistemos veikla, atsiranda tokia simptomatika. Taigi tos ligos priežastis yra nervo ir kraujagyslės konfliktas galvos smegenyse.
Tos ligos priežastis yra nervo ir kraujagyslės konfliktas galvos smegenyse.
Aišku, iki tokios diagnozės reikia dar prieiti, reikalingi specifiniai tyrimai. Pradžia vis tiek turėtų būti vizitas pas šeimos gydytoją ir neurologą, medikamentų vartojimas.
– Kada žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą? Ir ar gali būti taip, kad suskaudo, bet praėjo, ir žmogus gali užvilkinti?
– Liga gali banguoti. Pirma ataka gali būti trumpa, netikėta, ir, aišku, jei staigiai užėjo, praėjo, žmogus nesikreipia. Kadangi priežastis yra nuolatinis nervo daužymas, liga niekur nedingsta. Organizmas kažkuriuo metu su tuo skausmu susidoroja, jį apramina, bet skausmas po kelių dienų ar kelių mėnesių vėl sugrįžta ir, kai jis pasiekia savo piką, žmogui nebeįmanoma išbūti namie.
Paprasti analgetikai nepadeda, tokio priepuolio metu skausmas malšinamas tik labai stipriais ir narkotiniais analgetikais. Praktiškai be stacionaro, priėmimo skyriaus, infuzijų neapsieinama.
Tačiau ir eilė tarpinių situacijų, kai atsiranda maudimas, skausmas po dantų tvarkymo, virusinės infekcijos, skausmą lydi kiti simptomai – pavyzdžiui, ašarojimas, pykinimas ir kt. Po tokiu skausmu gali slėptis ir simptominė neuralgija. Pavyzdžiui, kur nors giliai gali augti auglys – ant nervo ar smegenyse, tokią neuralgiją vadiname simptomine ir tada gydymas ir sprendimai yra visai kitokie.
Dažniausiai tokios problemos prasideda nuosaikiau ir sunerimti reikėtų tada, kai be vaistų nebegalima gyventi, skausmas kankina kasdien – tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
– Kokie gydymo metodai taikomi trišakio nervo neuralgijai gydyti?
– Pirmiausia viskas prasideda nuo medikamentų. Jų spektras nėra labai platus. Skiriami tokie, kurie skirti skausmo slenksčiui mažinti, – finlepsinas, gabapentinas, jie buvo kurti kaip antiepilepsiniai vaistai, bet daugelį metų vartojami nuo tokio skausmo ir yra vieninteliai efektyvūs. Jie vartojami ilgai, jų dozė nuosekliai turi būti keliama.
Yra skausmo gydymo klinikos, kuriose daromos įvairios periferinės blokados. Tačiau, jei ligos priežastis yra giliai smegenyse, o blokada daroma kažkur paviršiuje, efektas bus tik trumpalaikis, jis neišspręs problemos ir tokie ligoniai dažniausiai vėl sugrįžta, priverčia toliau ieškoti priežasties, iš kur tas skausmas atsiranda.
Kartais, kad būtų galima nustatyti diagnozę, prireikia papildomų kitų sričių specialistų, kurie iš savo pusės atmestų skausmą. Ir, jei jau nustatoma, kad tai – trišakio nervo neuralgija, pagrindinis gydytojas yra neurochirurgas, kuris organizuoja nestandartinę magnetinio rezonanso tomografiją.
– Ar trišakio nervo neuralgijai gydyti taikomas chirurginis gydymas ir kuo gali būti pavojingos operacijos?
– Jei kalbame apie trišakio nervo neuralgiją, joks kitas gydymo metodas nepadės, tik padės išlošti laiko ir apramins simptomus. Jei tai yra jaunas žmogus, tokia liga dažniausiai prasideda 40–50 metų žmonėms, visada siūlome chirurginį gydymą, nes kito kelio nėra.
Yra tarpinių variantų – jei turime vyresnius žmones ar tuos, kurie serga simptomine neuralgija. Bendrai jas vadiname blokadomis, nors tai yra taikant narkozę atliekamos chirurginės procedūros. Per jas patenkame į kaukolės ertmę ir darome tam tikras manipuliacijas su trišakio nervo branduoliu, kad numalšintume skausmą veide. Tai galima alternatyva, bet įprastai trišakio nervo neuralgijos atveju atliekama chirurginė operacija.
Tokios operacijos nėra paprastos: sudėtinga aplinka, svarbūs organai – smegenų kamienas, bet kuri klaida ar kad ir kraujagyslės spazmas, gali lemti sudėtingas komplikacijas. Tačiau iš esmės šios operacijos yra saugios, efektyvios ir vienintelis teisingas sprendimas šios ligos atveju.
– Ar po operacijos žmogus iškart grįžta į savo normalų gyvenimą, skausmai dingsta? Ar jie gali atsinaujinti?
– Šimtu procentų negali garantuoti, bet tokių skausmų recidyvų dažnis yra labai nedidelis. Man yra tekę peroperuoti vieną ligonį, šiaip ir literatūroje tai siekia iki 0,5 proc. visų operuotų ligonių. Jeigu kalbama apie aiškią diagnozę ir operaciją, ją atlieka labai geras chirurgas, yra geras efektas, ligonis po kelių dienų keliauja namo ir grįžta į normalų gyvenimą.
Aišku, gali pasitaikyti ir šalutinių – parachirurginių – komplikacijų. Jei žmogus vyresnio amžiaus, sveikimo periodas gali užtrukti ilgiau, gali prireikti kokios nors reabilitacijos, gali atsirasti svaiguliai, tos pusės tirpimas ar dar kas nors. Apskritai tai yra saugi operacija, žmonės greit grįžta į savo gyvenimą, ypač jaunesni – jiems skausmas praeina iškart.
Ko nepasakysi apie vadinamąsias blokadas – balionizaciją ir radiodažnuminę destrukciją, jų efektingumas siekia 50–60 proc., kai kraniotomijų (kaukolės operacijų – aut.) – 98 proc. Tačiau, kai turime vyresnius ligonius, jos yra labai gerai ir ganėtinai efektingos – kelerius metus žmogui leidžia pailsėti nuo skausmų.
Šios operacijos yra saugios, efektyvios ir vienintelis teisingas sprendimas šios ligos atveju.
– Būdų, kaip padėti pacientams, yra, klausimas, ar yra galimybių apsisaugoti nuo trišakio nervo neuralgijos?
– Manau, ne. Tai yra genetinė predispozicija. Kaip jau žmogus sutvertas, taip ir bus. Net nėra būdų numatyti, kada ji gali būti. Gali būti ir tokia situacija, kad magnetinis rezonansas rodo neurovaskulinį konfliktą, bet pasakyti, kad tas žmogus serga neuralgija, negali. Turi būti tam tikras nervo jautrumas, žmogaus jautrumas skausmui, čia nei numatyti, nei perspėti negali.
Tačiau galima apsisaugoti nuo daug kitų problemų – tokių kaip atipinis, virusinis skausmas. Žmonės įpratę, kad visi turime herperso virusą, nebijome peršalti ir t. t. Visos tos bendros higienos taisyklės galioja ir šiuo atveju. Kuo žmogus sveikesnis, tuo jam mažiau šansų susirgti tokiomis ligomis. Pavyzdžiui, nekaltas peršalimas gali kainuoti ilgus mėnesius gydymo, be aiškaus sprendimo ir pagalbos.
– Dažnai sakoma, kad, jei išeisi į lauką drėgnais plaukais, gali perpūsti galvą. Ar tai tikrai įmanoma ir ar tokio pobūdžio peršalimas galėtų turėti įtakos?
– Atsiprašau, bet aš tuo netikiu (juokiasi). Be abejo, išėjęs šlapia galva į lauką greičiau peršali visas, tai kerta per imunitetą. Tas šaltis galvoje susiduria su raumenynu, sąnariais, oda, gleivinėmis, tie organai sureaguoja ir automatiškai tai gali virsti bendru peršalimu, virusine infekcija.
Tačiau tiek nervai, tiek galvos smegenys yra taip giliai ir taip atriboti nuo aplinkos – atskirti vadinamuoju barjeru, per kurį net vaistai nepraeina, reikia durti chirurgiškai, taip kad papūtus vėjui ten nieko neįmanoma „pripūsti“.
